Knygų leidėjai neabejoja, kad panaikintos lengvatos meno kūrėjams ir įsigaliojusi nauja socialinių draudimo įmokų mokėjimo tvarka, net keletą kartų padidinti mokesčiai darys didžiulę neigiamą įtaką visiems Lietuvos kultūros dalyviams ir procesams. Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) kreipėsi į Seimo komitetus. Savo nuomonę išdėstė ir toliau pateikiamame pranešime.
2016 m. rengdamos ir priimdamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo naują redakciją, valdžios institucijos nederino socialinių draudimo įmokų reguliavimo pakeitimų su socialiniais partneriais. Toks neapgalvotas kūrėjų ir autorių teisių turėtojų apmokestinimas prieštarauja teisės aktams, autoriaus teisei laisvai disponuoti savo kūriniu ir neturi netgi loginio pagrindo, be paprasčiausio noro surinkti daugiau mokesčių neatsižvelgiant į visuomenės interesus.
Visų pirma autoriaus kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityse. Sudarydamas autorinę licencinę sutartį autorius teisių turėtojas perduoda turtines teises naudoti kūrinį, todėl sutarties esmė yra terminuota turtinių autoriaus teisių licencija kūrinio naudojimui ir sklaidai už tam tikrą atlyginimą. Tai savanoriškas dviejų nepriklausomų šalių susitarimas, savo esme neturintis nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais.
Antra, intelektinė nuosavybė, kaip ir bet kuri kita materiali nuosavybė, yra turtas. Vadovaujantis įstatymų leidėjo logika, privalomosiomis socialinio draudimo įmokomis turėtų būti apmokestinamos ir visos kitos iš bet kurio materialaus turto gautos pajamos (pvz., nekilnojamojo turto, automobilių ir t. t.), bet taip nėra. Autorių turtinės teisės gali būti perleidžiamos, nuomojamos, paveldimos ar dovanojamos. Jas, kaip ir bet kurį kitą turtą, galima prarasti nukreipus išieškojimą į autoriaus turtą, jos taip pat gali būti sutuoktinių bendrai užgyvento turto dalis.
Trečia, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai intelektinės nuosavybės (turto) turėtojo ir kitos šalies santykius, taip pat disponavimą tokiu turtu prilygino darbuotojo ir darbdavio santykiams. Toks intelektinės nuosavybės traktavimas yra visiškai nesuderinamas su LR autorių ir gretutinių teisių įstatymu, Berno konvencija dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir bendra pasauline praktika. Atlikus intelektinės nuosavybės ir autorinių atlyginimų (honorarų) apmokestinimo ES valstybėse analizę išsiaiškinta, kad intelektiniu turtu disponuojantis gyventojas apmokestinamas tik gyventojų pajamų mokesčiu.
Šiais metais pakeitus pajamų pagal autorines licencines sutartis tvarką visos su autorinio honoraro išmokėjimu susijusios išlaidos padidėja apie 46,5 % su ta sąlyga, kad autoriui išmokamo honoraro suma lieka ta pati. Didžioji Lietuvos autorių dalis ne tik kuria, bet ir dirba samdomais darbuotojais, taip sumokėdami SODROS ir sveikatos draudimo mokesčius. Tad autoriaus honorarų pakartotinis arba net daugkartinis apmokestinimas yra dubliuojamas ir skurdina kūrėjus.
Pažymėtina, kad Socialinio draudimo įmokomis autorinės licencinės sutartys analogiškai buvo apmokestintos ir nuo 2009 m. sausio 1 d., tačiau labai greitai buvo suprasti tokio apmokestinimo trūkumai, todėl 2009 m. kovo mėn. toks apmokestinimas buvo skubiai koreguotas, o nuo 2010 m. sausio mėn. jo atsisakyta.
Knygų leidyba Lietuvoje yra smulkus verslas ir biudžetinių įstaigų (muziejų, institutų, bibliotekų ir kt.) mokslinė-šviečiamoji veikla. Skaitmeniniame amžiuje ji „susitraukė“. Tai rodo ne tik leidyklų apyvartų, darbuotojų skaičiaus mažėjimas, knygų pardavimo kritimas, bet ir naujų leidžiamų knygų pavadinimų skaičius bei tiražai. Nuo 2008 m. naujų išleidžiamų knygų pavadinimų kasmet mažėjo 15–20 proc. Sumenkęs iki 1200 egz. tiražų vidurkis nekito. Maži tiražai ir padidėję mokesčiai, euro valiutos įvedimas lėmė knygų brangimą ir atitinkamai sumažino perkamumą ir prieinamumą, nuskurdino turinio įvairovę ir paskatino nelegaliai skenuotų knygų piratavimą internete.
Tokius sprendimus priimantys politikai turi suprasti, kad naujojo autorių apmokestinimo modelio, lengvatų kūrėjams panaikinimo, mokesčių didinimo pasekmių neišvengsime: dar brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigis mažiau naujų ir populiarių knygų; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos, palyginti su verstinėmis.
Tačiau kas prisiims atsakomybę? Šiandien net ministerijose nėra žinoma, kieno iniciatyva ir kas rengė šias pataisas, o praėjusios kadencijos Seimo nariai nepamena, kada už jas balsavo.