Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Lietuvos mokslininkai išbandys naują vaistų gamybos technologiją
Mokslas ir švietimas

Lietuvos mokslininkai išbandys naują vaistų gamybos technologiją

ATNAUJINTA:7 gegužės, 2019Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Jau netrukus Lietuvoje tradicinius vaistų gamybos procesus pakeis trimatės (3D) spausdinimo technologijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai įgyvendina naują idėją: rengiasi gaminti tabletes trimačiais spausdintuvais.

Prof. Jurga Bernatonienė (dešinėje)
Pixabay.com nuotr.

Sparčiai tobulėjančios trimatės spausdinimo technologijos medicinos ir farmacijos srityse sukėlė tikrą perversmą: laukiama proveržio spausdinant žmogaus audinius ir netgi organus, intensyviai tiriamos šios technologijos galimybės regeneracinėje medicinoje, prieš ketverius metus JAV pirmą kartą 3D būdu atspausdinti pirmieji inovatyvūs vaistai.

„Jei projektas pavyks, kaip planuojame, pirmąsias trimačiais spausdintuvais pagamintas tabletes jau greitai turėsime ir Lietuvoje“, – žada LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. Jurga Bernatonienė.

Pasak profesorės, trimačiai spausdintuvai – dar ganėtina naujovė ir pasaulinėje farmacijos pramonėje, tačiau jau pirmasis JAV Vaistų ir maisto kontrolės tarnybos (FDA) patvirtintas trimačiu būdu atspausdintas vaistas epilepsijai gydyti su akimirksniu atpalaiduojama veikliąja medžiaga atskleidė didžiulį šios technologijos potencialą.

Trimatėmis spausdinimo technologijomis įmanoma paprastai ir nebrangiai sukurti sudėtingas vaistų formas ir išspręsti tradicinės vaistų gamybos problemas – tarkime, itin tiksliai pritaikyti vaisto dozę ir formą individualiam pacientui ar užtikrinti, kad veikliosios vaisto medžiagos išsiskirtų reikiamu metu. Ši technologija padėtų sumažinti šalutinį vaistų poveikį ar tiesiog palengvintų vaisto vartojimą.

LSMU mokslininkai šiuo metu trimatės spausdinimo technologijos galimybes tiria ir plėtoja keliomis kryptimis. Pasak prof. J. Bernatonienės, trimačiu spausdintuvu gali būti kuriamos įvairios anksčiau dėl technologinių priežasčių neįmanomos vaistų geometrinės formos, kai veikliosios medžiagos tabletėse atskiriamos tarsi atskiruose komodos stalčiuose ir atpalaiduojamos tiksliai užprogramuotu laiku. Taip įmanoma paruošti individualius vaistus, kurie tiksliai atitiktų konkretaus paciento poreikį.

Trimatis spausdinimas taip pat atveria galimybę vaistų pramonėje plačiau taikyti nanomedžiagas: į tabletes įmanoma įterpti įvairių mikrokapsulių, jas padengti skirtingais sluoksniais pagalbinių medžiagų, reguliuojančių vaistinės medžiagos išsiskyrimą. Tokios galimybės ypač aktualios tobulinant vaistus specialioms pacientų grupėms – vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.

Kita šios pažangios technologijos kryptis, kurią plėtoja LSMU mokslininkai, – trimačiai ląstelių kultūrų modeliai. Mokslo tyrimuose širdį, kepenis, inkstus, odą pakeičia iš trimačių žmogaus ląstelių sudaryti šių organų biomimetiniai (t. y. sudaryti iš gamtoje egzistuojančių molekulinių struktūrų) modeliai padeda greičiau ir tiksliau nustatyti tiriamų medžiagų poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Todėl tyrimams reikia mažiau laboratorinių gyvūnų, gaunami rezultatai iš karto parodo poveikį būtent žmogaus ląstelėms ir organams, nereikia spręsti tarprūšinių skirtumų problemų, mažėja tyrimų išlaidos.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisPunsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui – 2019 metų Kalbos premija
Kitas straipsnis Prezidentūroje apdovanoti Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai

Susiję straipsniai

VU doktorantas: supratau, kad galiu prisidėti prie prestižo kūrimo Lietuvoje

5 gegužės, 2026

Kodėl dalis nemėgsta matematikos – ir ar tikrai?

4 gegužės, 2026

Vietinė įmonė ar tarptautinė? Tyrimas atskleidė, kaip studentai renkasi darbdavius

27 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.