Straipsnio autorius išanalizavo ir kompleksiškai pagal socialines demografines charakteristikas įvertino Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ypatumus, fizinį aktyvumą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą. Toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą, o jo duomenys verčia susimąstyti: ar mūsų studentai yra sveiki?
Studentų mityba
Sveikata daug priklauso nuo gyvensenos. Vienas gyvensenos komponentų yra mityba, kuri taip pat lemia sveikatą. Todėl renkantis maisto produktus pagrindinis kriterijus turėtų būti sveikata ir ligų profilaktika. Atliktas tyrimas parodė, kad atsižvelgdami į tai maisto produktus renkasi tik 11,6 proc. studentų, didžioji dalis juos renkasi pagal skonio savybes (58,9 proc.) ir pagal kainą (15,7 proc.).
Suaugusiam žmogui reikėtų valgyti 3–4 kartus per dieną tuo pačiu laiku. Tyrimo duomenimis, 90,1 proc. studentų nevalgo tuo pačiu laiku. Didžioji dalis (97,6 proc.) studentų valgo papildomai tarp pagrindinių valgymų – užkandžiauja.
Rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Paaiškėjo, kad studentai nepakankamai dažnai vartoja šviežių daržovių – tik 19,8 proc. studentų šviežias daržoves (išskyrus bulves) vartoja 6–7 kartus per savaitę. Palyginus gautus rezultatus su panašaus amžiaus kitų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų rezultatais, galima konstatuoti, kad pakankamai šviežių daržovių studentai valgo mažiau: 2013 m. 51,7 proc. 18–25 metų Lietuvos gyventojų šviežias daržoves (išskyrus bulves) vartojo kasdien.
Studentai nepakankamai dažnai valgo žuvies. Kas antras (53,5 proc.) studentas žuvį ir jos produktus vartoja kartą per mėnesį, 1–2 kartus per savaitę – 33,3 proc. respondentų, o 9,8 proc. iš viso jos nevartoja. Riebią mėsą ir mėsos produktus reikėtų keisti liesa mėsa, paukštiena ar žuvimi, valgyti ankštinių daržovių. Žuvų baltymai yra geriau pasisavinami, o su jūrų žuvimis gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų. Žuvies rekomenduojama valgyti bent du, tris kartus per savaitę.
Išsiaiškinta, kad didžioji dalis (88,8 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų maistui gaminti naudoja aliejų, 9,4 proc. – sviestą, 1,2 proc. – margariną, 0,6 proc. – gyvulių taukus. Rekomenduojama mažinti suvartojamų riebalų kiekį, gyvulių riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniu aliejumi, turinčiu nesočiųjų riebalų rūgščių.
Reikėtų mažinti suvartojamos druskos kiekį, todėl rekomenduojama valgyti nesūrų maistą. Norint laikytis šios rekomendacijos, reikėtų valgant nesūdyti jau pagamintų patiekalų. 57,3 proc. studentų sūdo truputį, jei maistas nepakankamai sūrus, kas dešimtas studentas (10,9 proc.) valgydamas sūdo pagamintus patiekalus beveik visada, net neparagaudamas.
Studentų fizinis aktyvumas
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 18–64 metų amžiaus žmonėms ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla arba ne mažiau kaip 75 minutes per savaitę – didelio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla, arba derinti vidutinio ir didelio intensyvumo veiklas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse atliktų studentų fizinio aktyvumo tyrimų rezultatus reikėtų lyginti atsargiai, nes įvairiose šalyse mokslininkai tiria skirtingus fizinio aktyvumo dalykus ir vartoja skirtingas apibrėžtis.
65,4 proc. studentų fizinis aktyvumas buvo pakankamas, 34,6 proc. – nepakankamas.
Tabako vartojimas
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėn. rūkė 52,7 proc. studentų, rūkančių per pastarąsias 30 dienų buvo 40,2 proc. Rūkymas beveik vienodai paplitęs tarp merginų ir vaikinų, o kalbant apskritai apie Lietuvos gyventojus rūkymas yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų. Tabako vartojimas kelia didžiausią pavojų sveikatai. Europos Sąjungoje rūko beveik kas trečias gyventojas.
Studentai ir alkoholis
Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo 92,4 proc. studentų, per pastarąsias 30 dienų – 84,9 proc. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas tarp vaikinų ir merginų vienodas. Panašų alkoholio vartojimo paplitimą tarp studentų rodo ir kitų Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai.
Europos Sąjunga yra daugiausia alkoholio vartojantis pasaulio regionas. Alkoholis − svarbi neinfekcinių ligų, tarp jų ir įvairių vėžio atmainų, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kepenų ligų, taip pat infekcinių ligų priežastis (pagal 2012 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą).
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos
31 proc. studentų kada nors gyvenime vartojo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Labiausiai paplitęs kanapių vartojimas. Kada nors gyvenime kanapes vartojo 30,3 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 17,7 proc., per pastarąsias 30 dienų – 6,8 proc. studentų. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp vaikinų nei tarp merginų.
Pažymėtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas didesnis tarp studentų nei tarp 15–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lietuvoje 2012 m. bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime yra bandę 17,8 proc. 15–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Remiantis šio tyrimo duomenimis, jų bandė 31 proc. studentų.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos dėl kenksmingo poveikio ir piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.
Apie autorių
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius dr. Valerijus Dobrovolskis Vilniaus universitete studentams dėsto visuomenės sveikatos dalykus ir dirba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente. Dr. V. Dobrovolskis šalies ir užsienio moksliniuose žurnaluose paskelbė per 10 mokslinių straipsnių, Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose bei pasauliniuose kongresuose perskaitė per 10 mokslinių pranešimų, yra dviejų mokomųjų knygų studentams ir vienos monografijos bendraautoris. Pernai gruodį apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ir gyvensenos ypatumai, juos lemiantys veiksniai“ (darbo vadovas prof. dr. Rimantas Stukas). Tyrimui atlikti buvo išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas.
Dr. Valerij Dobrovolskij
Tekstas publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“
naujienos.vu.lt
S. Chmieliausko ir asmeninio archyvo nuotr.