Vienas iš didžiausių vasaros malonumų – šviežios uogos, vaisiai ir daržovės. Tačiau retas susimąsto, kad valgant neplautas daržo gėrybes su vitaminais, mikroelementais bei kitomis organizmui naudingomis medžiagomis suvalgoma ir itin sveikatai pavojingų bakterijų, kirminų bei pirmuonių. Pasekmės itin nemalonios – vėmimas, dirgliosios žarnos sindromas, mažakraujystė, netgi nerimas ir depresija bei kitos ligos.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, įvairiais parazitais yra užsikrėtę mažiausiai 24 % visų pasaulio žmonių. Pasak Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Lietuvoje kirmėlinėmis ligomis kasmet suserga daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių. Itin organizmui pavojinga helmintozė, išplitusi visoje Lietuvoje.
Helmintozė – tai kirminų parazitavimas žmogaus organizme. Parazitinėmis kirmėlėmis, pirmuonių sukeltomis žarnyno ligomis bei bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį, kai nepaisoma asmens higienos taisyklių arba valgomas nepakankamai termiškai apdorotas maistas, per nepakankamai gerai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame žmogaus išmatomis, per vaisius krituolius. Taip pat per gyvūnus – juos paglosčius ir po to valgant nenusiplovus rankų. Helmintozė plinta ir per gyvūnų išmatas, su jų išmatomis parazitų kiaušinėliai patenka ant žemės, į dirvožemį, kuriame auginamos sodo gėrybės.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, požymių, kad su neplautomis daržovėmis ir uogomis į organizmą pateko pavojingų žarnyno pirmuonių arba bakterinių žarnyno ligų sukėlėjų, – visa aibė. Į organizmą patekus helmintų kiaušinėlių, žmogų pradeda varginti tuštinimosi sutrikimai, pilvo skausmai, užkietėję viduriai, viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas, susilpnėjęs imunitetas, mažėjantis svoris, bėrimai, išangės ar kitų kūno vietų niežėjimas, odos dirglumas. Gali atsirasti išmatų su krauju, taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, sutrikti miegas, atsirasti nerimas, depresija, raumenų ir sąnarių skausmai, nuovargis. Žmogų neretai pradeda pykinti, atsiranda vėmimas.
Pastaruosius kelerius metus aktyviai sveika gyvensena besidominti bei jaunystės, grožio ir sveikatos namus atidariusi krepšininko Lino Kleizos žmona Agneta Kleizienė prisiminė nemalonią asmeninę patirtį, kai, restorane gavus neplautas salotas, buvo reali galimybė užsikrėsti pavojingomis bakterijomis.
„Viename Vilniaus restorane esu gavusi tinkamai nenuplautas salotas, kurios buvo pilnos žemių. Nuo to laiko į tą restoraną nekeliu kojos. Teko matyti ir kirminą sriuboje, ir smėlį salotose su jūrų gėrybėmis. Nustatyti, ar restoranas kruopščiai plauna žalumynus, neįmanoma, todėl rizika užsikrėsti nepageidaujamais parazitais visada išlieka. Į mano parduotuvę vis dažniau užsuka klientai, kurie pirmuoniais užsikrėtė maitinimo įstaigose“, – nemalonia patirtimi dalijosi moteris.
Norint išvengti rimtų pasekmių specialistai pataria visuomet kruopščiai ir tinkamai po švariu tekančiu vandeniu nuplauti uogas, vaisius, daržoves. Taip pat būtina laikytis asmens higienos. Namuose plaunant braškes, žemuoges patariama prieš tai nuskabyti žalius kotelius su lapeliais. Salotas būtina išskirstyti, kiekvieną lapą nuplauti atskirai, salierų stiebus, svogūnų ir porų laiškus taip pat reikia atskirti vieną nuo kito, kad neliktų į stiebo vidų patekusių žemės likučių.
„Parazitai gali pridaryti daug bėdos, nes jie išskiria toksinus, įvairiais būdais sekina mūsų organizmą, todėl aš salotas gaminu namuose, dažnai plaunu rankas, mokau to ir savo sūnų. Jei turguje prekeiviai siūlo paragauti uogų, visuomet mandagiai atsisakau. Pati profilaktiškai naudoju ir kitiems rekomenduoju vartoti papildą, kurio sudėtyje yra koncentruoto juodojo graikiško riešutmedžio. Ne veltui šio riešutmedžio kevalai tradicinėje medicinoje naudojami jau tūkstančius metų“, – pasakojo natūraliais sveikatinimo preparatais besidominti A. Kleizienė.
Mokslininkai teigia, kad juodasis riešutmedis gerai žinomas kaip antiparazitinis vaistas, kuris iš žarnyno padeda pašalinti visokiausių rūšių kirmėles. Juodojo riešutmedžio riešuto kevalo sudėtyje yra daug organinio jodo, fluoridų, kalio, B grupės vitaminų, geležies, vitaminų A, C, E, bioflavonoidų bei kitų naudingų medžiagų.
Iš Šiaurės Amerikos kilusio juodojo riešutmedžio svarbiausia ir itin vertinga aktyvioji medžiaga – junglonas. Be kitų gydomųjų savybių, junglonas normalizuoja žarnyno veiklą, aktyviai kovoja su bakterijomis, helmintais (parazitinės kirmėlės). Vakarų pasaulio mokslininkai tikina, kad jau Hipokratas jungloną vartojo kirminams išvaryti, o Šiaurės ir Pietų Amerikos liaudies medicina dar ir šiandien juodojo riešutmedžio lapus vartoja askaridėms ir kaspinuočiams iš organizmo pašalinti.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina imtis visų atsargumo priemonių. Ne tik stiprinti savo organizmą juoduoju riešutmedžiu, bet ir įsiminti, kad daržovių ir uogų negalima plauti atviruose vandens telkiniuose. Prieš valgį visada reikia nusiplauti rankas, taip pat po darbo darže, sode ar gėlyne, pasinaudojus tualetu.
Sutikusi ne vieną klientą, kuris organizmui pavojingomis bakterijomis užsikrėtė restorane, A. Kleizienė pataria nepamiršti kelių veiksmingų asmens higienos reikalavimų: „Organizmas ne visada sugeba kovoti su jame parazituojančiomis kirmėlėmis, bakterijomis ir pirmuoniais, jie pradeda daugintis, veistis, dėti kiaušinius, lervas ir migruoti po visą kūną, todėl nepatariu nei miške, nei turguje, nei savo sode ragauti nenuplautų vaisių, uogų ir daržovių. Kadangi pavojingi parazitai plinta per dirvožemį, nešvarias rankas, todėl prieš kiekvieną maistą jas reikia kruopščiai nuplauti.“