Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Inga Pilipaitytė tris mėnesius praleido Maljorkoje, Ispanijoje, dalyvaudama „Erasmus+“ absolventų praktikos programoje. Istorijos bakalaurė, kultūros paveldo ir turizmo magistrė sako, kad praktika užsienyje yra nelengva, tačiau suteikia nepaprastai naudingos patirties, kuri gali palengvinti įsidarbinimą sugrįžus į Lietuvą. „Turi visą Europą, važiuok, kur nori, dirbk, kur nori, tiesiog imk ir realizuok savo svajones. Kaip galima to atsisakyti? Juolab kad tai puiki galimybė įgyti patirties prieš integruojantis į darbo rinką“, – sako I. Pilipaitytė.
Kas paskatino baigus studijas išvykti atlikti praktikos į užsienį?
Bakalauro ir magistrantūros studijų metais du kartus buvau išvykusi studijuoti pagal „Erasmus+“ programą į Glazgo ir Varšuvos universitetus ir atlikti praktikos pagal „Erasmus+“ programą į Sevilijos kongresų ir konferencijų biurą Ispanijoje. Tai man davė labai daug, įgyvendinau ne vieną svajonę, tapau stipresnė ir laimingesnė asmenybė. Sužinojusi, kad galiu atlikti ir „Erasmus+“ absolventų praktiką, nė už ką nenorėjau praleisti šios galimybės.
Kur atlikai praktiką? Ar buvo sunku rasti praktikos vietą?
Praktiką atlikau Maljorkos turizmo plėtros valdyboje (isp. Fomento del turismo de Mallorca, FTM). Vietą radau siuntinėdama savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką mane dominančioms organizacijoms, jų kontaktinius duomenis susiradusi internete. Iš pradžių norėjau pasirašyti praktikos sutartį su šiuolaikinio meno galerija Ibizoje, jau buvome pradėję bendrauti, bet, klausydama intuicijos, nusprendžiau ten nevykti, nors dar nebuvau susiradusi kitos praktikos vietos. Šiandien dėl šio sprendimo labai džiaugiuosi, nes praktika Maljorkoje pranoko visus mano lūkesčius.
Papasakok apie savo darbo dieną praktikos metu. Kokiomis veiklomis teko užsiimti?
Viena iš FTM užduočių yra bendrauti su šalies ir užsienio žurnalistais, pasiūlyti jiems apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, pristatyti salą pagal juos dominančias temas. Pirmą praktikos dieną praleidau ne biure – kartu su kolega švedų žurnalistui aprodėme Palmos miestą. Man pačiai ši ekskursija labai pravertė, nes tada dar tik džiaugiausi savo pirmosiomis dienomis Maljorkoje.
Pagrindiniai dienos darbai biure buvo du: turėjau priimti į valdybą ateinančius žmones ir atsakyti į telefono skambučius. Kiti dienos darbai keitėsi. Liepa ir rugpjūtis buvo ramesni, teko daugiau užsiimti organizacijos administravimo darbais, tvarkyti jos archyvus. Nors FTM nedirba kaip turizmo informacijos centras, tačiau vis užklysdavo turistų, todėl prireikdavo teikti ir turistinę informaciją. Rugsėjis buvo aktyviausias mėnuo, pradėjome rinkti ekskursantų grupes (nuo spalio mėnesio valdyba organizuoja ekskursijas į kalnus), todėl kasdien biure ir telefonu teikdavau informaciją besidomintiesiems, registruodavau juos į ekskursijas.
Kas labiausiai patiko atliekant praktiką?
Galėčiau įvardyti tris dalykus. Pirma, savo gyvenimą sieju su turizmu. Darbas turizmo plėtros valdyboje man suteikė galimybę susipažinti su vietos įvaizdžio plėtros subtilybėmis, bendravimo su žurnalistais svarba. Ši sritis man iki šiol buvo mažai pažįstama.
Antra, FTM yra viena seniausių Ispanijos turizmo organizacijų, įkurta 1905 m., tad susipažinau su organizacijos archyvais, pirmosiomis reklaminėmis brošiūromis. Turizmas yra mano itin mėgstama profesinė sritis, o istorija – didelė mano aistra, tad darbas su šios organizacijos archyvais man buvo didelis malonumas.
Trečia, praėjusiais metais atlikau praktiką Sevilijos kongresų ir konferencijų biure, tačiau ten beveik visą laiką tiek dirbdama, tiek bendraudama su kolegomis vartojau anglų kalbą. Dirbdama FTM anglų kalbą vartojau labai retai. Pirmieji ispaniški pokalbiai telefonu ar bendravimas su į biurą atėjusiais žmonėmis man kėlė jaudulį, bet vėliau tapo netgi labai maloniu užsiėmimu. Juolab kad neatmetu galimybės ateityje įsidarbinti būtent Ispanijoje.
Kodėl nusprendei išvykti būtent į Ispaniją?
Jeigu pasakyčiau savo artimiesiems ar draugams, kad išvykstu gyventi į kitą šalį, jie net neklaustų kur. Ispanija yra mano šalis, netgi mėgstu sakyti, kad ne aš ją, o ji mane pasirinko, bet reikėtų labai ilgai pasakoti. Be to, penkerius metus buvau VDU veikiančio Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo narė, su klubo nariais organizavome renginius, per kuriuos stengiamės supažindinti visuomenę su Ispanija ir jos kultūra.
Ką šioje nuostabaus grožio Maljorkos saloje pavyko pamatyti, patirti, pajausti per tuos tris mėnesius?
Sunku ką nors išskirti iš visų vietų, kurias aplankiau, ar švenčių ir festivalių, kuriuose teko dalyvauti. Žinoma, Maljorka garsėja paplūdimiais. Teko aplankyti tikriausiai žinomiausią šios šalies paplūdimį Es Trenc, bet turiu prisipažinti, kad Maljorkos šiaurėje esantis Playa de Muro paplūdimys tapo mano mėgstamiausias. Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad šis balto smėlio ruožas buvo pirmas vaizdas, kurį pamačiau pro lėktuvo langą leisdamasi Maljorkoje. Įsimintinos buvo ir ekskursijos į Tramuntanos kalnus, o dar labiau – pasivaikščiojimas juose esančiose olose, tarp stalagmitų ir stalaktitų. Taip pat įsiminė vyno festivalis Binisalemo miestelyje. Vienas svarbiausių šio festivalio renginių yra vakarienė po atviru dangumi: miestelyje sustabdomas automobilių eismas, šeimos išneša stalus iš namų į gatves, puošia juos vynuogėmis, žvakėmis… Tiek vaizdas, tiek jausmas būnant to dalimi yra nepakartojami. Visa tai pasibaigė vėlyvais šokiais su „demonais“ ugnies apsuptyje.
Ką veikdavai laisvu metu? Ar tai labai skyrėsi nuo Tavo laisvalaikio Lietuvoje?
Savaitgaliais su draugais lankydavome Maljorkos paplūdimius, lipdavome į kalnus, vykdavome į šventes įvairiuose kalnų miesteliuose. Kiekvieną kartą, kai grįždavau iš darbo, man diena prasidėdavo iš naujo. Turėdavome šimtus planų! Maljorka atrodo gana maža sala, bet kiekvienas jos kampelis yra nepaprastai gražus, prireiktų dar daug dienų, kad viską aplankyčiau. Tenka pripažinti, kad Maljorkoje gyvenau daug aktyviau nei Lietuvoje. Būdavo, kad pabaigus darbą jau po dviejų valandų stovėdavau ant banglentės kitame salos gale. Ir miegodavau mažiau, tiesiog buvo gaila laiko. Nežinau, kas kaltas – saulėti orai, draugai, mano požiūris ar pati Maljorka…
Kuo užsiimi šiuo metu, vos grįžusi iš Maljorkos? Ar manai, kad atlikta praktika Tau pravers profesinėje srityje?
Iš praktikos grįžau prieš kelias savaites, dar tik pradedu ieškotis darbo Lietuvoje. Prisipažinsiu, kad tikrai norėjau likti Maljorkoje, tačiau Lietuvoje turiu nebaigtų reikalų. Mane visada domino darbas užsienyje, o atliktos „Erasmus+“ praktikos padėjo suprasti, kad man tai tikrai patiktų. Be to, ši patirtis padeda kur kas tvirčiau jaustis ieškant darbo.
Ar pakartotum šią patirtį? Ko palinkėtum kitiems absolventams, svarstantiems apie tokią praktikos galimybę?
Aš ne tik pakartočiau šią patirtį, bet ir norėčiau sugrįžti į tas dienas ir amžinai ten pasilikti. Man labai gaila tų studentų, kurie nepasiryžta išvykti į praktiką. Iš savo patirties žinau, kad tai kur kas sudėtingiau nei „Erasmus+“ studijos, kurias galėčiau prilyginti „viskas įskaičiuota“ atostogų paketui. Niekas tavęs nepasitiks išskėstomis rankomis su studentiškais įvadiniais renginiais. Ir praktikos vietą turi susirasti pats, tai tikrai užima nemažai laiko. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės – turi visą Europą, važiuok, kur nori, dirbk, kur nori, tiesiog imk ir realizuok savo svajones. Kaip galima to atsisakyti? Juolab kad tai puiki galimybė įgyti patirties prieš integruojantis į darbo rinką.
Aš šią kelionę vadinu dovana sau po šešerių studijų metų, taip pat vyšnia ant mano „Erasmus+“ patirčių torto. Nemoku, nesugebu apsakyti, kiek daug tai man davė. Nekeisčiau to į nieką. Visiems tiems, kurie nuspręs vykti į praktiką, norėčiau palinkėti skirti pakankamai laiko ieškantis praktikos vietos (tiek šalies, tiek organizacijos), išsirinkti pačią geriausią ir asmeninius siekius tenkinančią vietą. Nenuleiskite rankų, jei nesulauksite atsakymų, nes neranda tik tie, kurie nustoja ieškoti.
Interviu autorė – Gabrielė Gugytė
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio archyvo