Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be tinkamos mitybos. Tačiau dėl to, kas yra sveika mityba, vis dar laužomos ietys ir intensyviai diskutuojama net tarp ekspertų. Sekmadienį, lapkričio 8 dieną, Europoje minima Sveikos mitybos diena. Šią dieną žmonės raginami įdėmiau įsižiūrėti į savo lėkščių turinį bei mitybos įpročius ir, jeigu reikia, juos koreguoti.
Idealaus svorio matas – ne veidrodis
Sveikatos specialistų teigimu, Lietuvos gyventojų dėmesys tam, ką, kaip ir kiek valgo, pastebimai didėja, tačiau mitybos įpročių koregavimas dažnai suprantamas kaip savitikslis dalykas arba priemonė kūno svoriui reguliuoti. „Vis daugiau žmonių susimąsto apie mitybą, koreguoja ją, nors tai tebėra santykinai nedidelė visuomenės dalis. Svarbiausia – suvokti, jog tinkamai maitintis turime ne tam, kad būtume liekni ar gražūs, o tam, kad būtume sveiki. Juk maistas bei tinkami mitybos įpročiai yra svarbi įvairių ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė“, – sako šeimos gydytoja Inga Vencienė.
Pasak gydytojos, sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų jam reikalingų medžiagų ir energijos idealiam svoriui palaikyti: „Tik idealus svoris matuojamas ne atvaizdu veidrodyje, o kūno masės indeksu. Normalaus kūno svorio palaikymas yra svarbus sveikatai.“
I. Vencienės teigimu, nesaikingai valgant kaloringą, daug angliavandenių turintį ar vadinamąjį greitąjį maistą tunkama, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis. „Kai kūno svoris viršija normalų, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai – ankstyvosios aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Taip pat padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritu, tulžies pūslės akmenlige, nutukimą turinčioms moterims dažnesnė nėštumo patologija“, – netinkamos mitybos sukeliamą riziką apibūdino šeimos gydytoja.
Dauguma problemų – dėl gyvenimo tempo
Pasak vaistininkės Justinos Sargūnaitės, vaistinėse visais metų laikais netrūksta pacientų, besiskundžiančių virškinimo sutrikimais: „Į vaistinę dažniausiai kreipiasi pacientai dėl pilvo pūtimo, padidėjusio rūgštingumo, taip pat tokių simptomų kaip sunkumas skrandyje ar pilvo skausmai.“
J. Sargūnaitės teigimu, šios problemos susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo tempu: „Virškinimo problemų atsiranda maitinantis nereguliariai, patiriant stresą, nuolat skubant ir neskiriant pakankamai dėmesio mitybai. Rūgštingumo padidėjimą skatina didelis kavos kiekis, ypač kai ji geriama nieko nevalgius. Padidėjus rūgštingumui, sutrinka visa virškinimo grandinės veikla. Tokia savijauta, jei ji trunka ilgesnį laiką, gali būti lėtinio sutrikimo požymis, ir vienkartinė pagalba tokiu atveju jau nėra išeitis.“
Sureguliuoti skrandžio rūgštingumą, palengvinti virškinimą ar sumažinti pilvo pūtimą gali padėti vaistinėse siūlomi nereceptiniai preparatai. Tačiau vaistininkė perspėja, kad tai yra laikini sprendimai, skirti simptomų kontrolei. Toliaregiškiausias sprendimas – koreguoti mitybos įpročius, įsiklausyti į organizmą ir maistą suvokti kaip svarbią kasdienio gyvenimo dalį.
Receptas – saikas ir visavertiškumas
Ieškantiems atsakymo, kaip maitintis sveikai ir tausoti sveikatą, gydytoja I. Vencienė pataria paprastai: „Pagrindinės taisyklės – reguliarumas, saikas ir mitybos visavertiškumas. Maistas turi būti įvairus, vertingas, t. y. gausus vitaminų, mineralų, o mityba – reguliari. Tarkime, pieno produktuose yra vertingų baltymų ir kalcio, mėsos ir jos grupės produktuose – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų, vaisiuose – vitamino C bei folinės rūgšties, daržovėse – mikroelementų ir maisto skaidulų, grūdų produktuose – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų.“
Vaistininkė J. Sargūnaitė teigia dažnai išgirstanti plačiai paplitusių, tačiau nebūtinai pagrįstų mitų apie sveiką mitybą.
Pirmas mitas – riebus maistas tukina. Pasak J. Sargūnaitės, tai nebūtinai yra tiesa: priklauso nuo to, kokie tai riebalai. Pavyzdžiui, riebus bei tyras alyvuogių aliejus turi daug naudingų nesočiųjų rūgščių ir yra rekomenduojamas vartoti net laikantis dietos. Avokadas ir riešutai taip pat turi naudingųjų riebalų, kurie yra reikalingi, kad organizmas žarnyne įsisavintų vitaminus A, D, E ir K. Savo ruožtu šie vitaminai turi antioksidacinį poveikį – apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, sukeliančių ląstelių senėjimą. Be to, riebus maistas yra lėtai virškinamas, tad suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, padeda išvengti alkio priepuolių.
Antras mitas – turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį derėtų vengti kiaušinių. „Kiaušinio trynys turi nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip arachidonas ir DHA (dokozaheksaeno rūgštis). Tai vienos tų medžiagų, kurių žmogaus organizmas pats pasigaminti negali, turi gauti jų su maistu. DHA mažina trigliceridų kiekį kraujyje, taip mažėja blogojo cholesterolio kiekis ir organizmas apsaugomas nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo. Taigi turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį rekomenduojama valgyti kiaušinius, žinoma, su saiku – ne daugiau kaip du kiaušinius per savaitę“, – paplitusį mitą paneigia J. Sargūnaitė.
Trečias mitas – norint sulieknėti reikia atsisakyti lašinių. Lašiniai, nors ir gyvulinis produktas, turi net 60 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių. „Viena pagrindinių – arachidono rūgštis, kuri ne tik dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, bet ir yra labai svarbi normaliam cholesterolio kiekiui kraujyje palaikyti. Taigi gabalėlis lašinių (iki 30 g) gali būti įtrauktas į bet kokios dietos dienos racioną“, – sakė vaistininkė.
Ketvirtas mitas – vaisių dieta nekaloringa. Vaisiai dažnai minimi kaip vieni tinkamiausių produktų besilaikantiems dietos ir siekiantiems subalansuoti kūno svorį. Juose gausu įvairių vitaminų, tačiau apstu ir fruktozės. „Fruktozė, kitaip vadinama vaisių cukrumi, yra saldesnė už cukrų ir turi mažiau kalorijų, bet valgant daug saldžių vaisių galima nesunkiai viršyti angliavandenių dienos normą. Ypač daug kalorijų turi džiovinti vaisiai. Vienas tikrai didelis fruktozės pranašumas prieš cukrų – jai virškinti nereikia įtraukti virškinimo liaukos kasos, todėl vartojant fruktozės turinčius produktus yra šalinamas chroniškas alkio jausmas“, – reziumavo J. Sargūnaitė.