Išvaizdi jauna šviesiaplaukė ima švilpuką į rankas ir vaiko į lengvosios atletikos treniruotę Šiauliuose susirinkusius vaikus. Prieš tai ji nubėga tradicinius kilometrus bėgimo trasoje, mintimis nusikeldama į žaibišku greičiu artėjančią vestuvių dieną. Nuo bėgimo jos nesustabdys niekas. Pusmetį dėl traumos varžybose nedalyvavusi maratonininkė Remalda Kergytė vėl treniruojasi visu pajėgumu ir sieks įgyvendinti dar vieną svajonę – sėkmingai dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
„Sportuoju lygiai tiek, kiek ir prieš tai – intensyviai, po dvi treniruotes per dieną. Tik šeštadienį pasiliksiu laisvą, o nuo pirmadienio vėl pulsiu prie bėgimo“, – nusijuokė R. Kergytė.
Praėjusių metų Europos čempionate sužibėjusi bei asmeninį rekordą pagerinusi maratonininkė jau šį šeštadienį žengs prie altoriaus: jos išrinktuoju tapo įvairių NKL komandų garbę gynęs krepšininkas Deividas Dauskurdis.
„Turiu anksčiau keltis, kad, be sporto ir auklėtinių treniruotės, spėčiau nuveikti kitus darbus, susijusius su vestuvėmis. Nėra lengva, bet žinau, kad taip bus tik iki šio savaitgalio, – šypsojosi R. Kergytė. – Džiaugiuosi, kad mano būsimas vyras taip pat sportuoja ir supranta mane. Nė karto negirdėjau iš jo priekaištų dėl sporto, jis žino, jog bėgimą labai mėgstu, o kai būna sunku, jis būna pirmas žmogus, kuris paskatina nepasiduoti.“
Šis sezonas R. Kergytei buvo itin sunkus. Pavasarį sportininkė patyrė stresinį pėdos lūžį, dėl jo praleido pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.
„Jau ketvirtą savaitę darau po dvi treniruotes per dieną. Kiek stebiu savo pėdą, jokių skausmų nejaučiu, – džiaugėsi R. Kergytė. – Dar šiemet planuoju bėgti maratoną, tačiau visko gali būti. Iki Rio de Žaneiro olimpiados dar beveik metai.“
Į olimpines žaidynes pretenduoja net šešios maratonininkės: R. Kergytė, Rasa Drazdauskaitė, Diana Lobačevskė, Vaida Žūsinaitė, Živilė Balčiūnaitė ir pirmą maratoną karjeroje rudenį bėgsianti šalies rekordininkės Ingos Juodeškienės duktė Monika Juodeškaitė. Vis dėlto maratono varžybose vienos valstybės garbę ginti gali ne daugiau nei trys maratonininkės, tad lietuvėms reikės ne tik įvykdyti normatyvą, bet ir aplenkti vienai kitą.
„Tikiu, jog būsiu trejetuke, kuris vyks į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Jei netikėčiau, nesitreniruočiau ir nedėčiau tiek pastangų. Konkurencija yra gerai, nes ji verčia pasitempti ir neužmigti ant laurų, – sakė R. Kergytė. – Dabar tikslas yra ne vien įvykdyti normatyvą, bet ir kuo greičiau nubėgti, kad kitos maratonininkės manęs nepavytų.“
Rugpjūtį 30-metį minėjusiai R. Kergytei tai būtų antrosios olimpinės žaidynės – svarbiausiame pasaulio sporto renginyje ji debiutavo 2012 m. Londone. Tarp Lietuvos maratonininkių, tuo labiau tarp šalies lengvosios atletikos trenerių, būsima nuotaka yra viena jauniausių.
„Gal kam ir keista, kai pamato, jog trenerė jauna, bet kai sužino, kiek metų dirbu, klausimų nebekyla. Auklėtiniams mano amžius, manau, tik pranašumas, – nusijuokė maratonininkė. – Stengiuosi auklėtiniams būti pavyzdžiu, nes matau, kaip jie manimi tiki. Noriu duoti patarimų, naudingų ne tik sporto srityje, bet ir gyvenime, tad su jais bendrauju kaip su draugais. Būna tokių treniruočių, kada turiu padrąsinti, o kartais ir griežtesnį žodį pasakyti, jei įžvelgiu tinginystę. Tai pasitaiko labai retai, nes visi auklėtiniai labai mėgsta bėgimą, yra motyvuoti.“
Į bėgimo takus sugrįžusią R. Kergytę suskubo pasveikinti prekės ženklo „Joma“ atstovai Lietuvoje, nusprendę lengvaatletę paremti sportine apranga bei avalyne. Londono olimpinių žaidynių dalyvė džiaugėsi ne tik parama, bet ir parodytu pasitikėjimu.
„Neskaičiuoju, kiek lėšų per metus išleidžiu aprangai, nes dėl tokios sumos išsigąsčiau, – šyptelėjo R. Kergytė. – Parama apranga yra labai reikalinga. Daug treniruojamės, ypač ilgų nuotolių bėgikai. Būna po dvi treniruotes per dieną, įsivaizduokite, kiek plovimų turi atlaikyti apranga. Avalynė, apranga, varžybų apranga dėvisi tikrai greitai, esu dėkinga, kad „Joma“ pasirinko mane.“
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Nuotraukos Monikos Gofencienės