Naisiuose liepos 9 d. jau iškilmingai paskelbtos kitų metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės, o šių metų mažosios sostinės pačiame veiklų įkarštyje. Štai Pagramantis liepos 16 d. švenčia didžiąją miestelio šventę „Mažoji kultūros sostinė – Pagramantis 2016“. Šia proga supažindiname su bendruomenės veikla, vieta ir istorija.
Istorijos fragmentai
Pagramantis – Tauragės rajono Mažonų seniūnijos miestelis, kurio teritorija priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Miestelio vardas kildinamas nuo Gramančios upelio pavadinimo. Labiausiai šį kraštą garsina kraštovaizdis: atodangos, upių vagos, įspūdingi jų slėniai, natūraliais miškais apaugusių upelių pakrantės. Išlikę piliakalniai, senkapiai liudija apie jau I tūkstantmetyje čia įsikūrusius gyventojus.
Rašytiniuose šaltiniuose šios apylinkės pradėtos minėti XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu Pagramantyje buvęs Žemaičių vyskupo Jono Domininko Lopackio dvaras. 1744 m. šio vyskupo iniciatyva buvo pastatyta medinė bažnyčia. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, išlaikiusi XVIII a. medinėms bažnyčioms būdingą architektūrą, miestelį puošia iki šių dienų.
1949 m. Pagramantyje įsteigta biblioteka. Jos darbuotojai dirbo su skaitytojais, kaupė kraštotyrinę medžiagą, vedė įvairius renginius, dalyvavo miestelio kultūriniame gyvenime, bendradarbiavo su mokyklos bendruomene.
Šiame krašte gimė ir augo, o vėliau jį garsino knygnešiai Jonas Mažeika, seserys Uršulė ir Marytė Katauskytės, broliai Ignacas ir Antanas Katauskiai, kalbininkas Petras Jonikas, operos solistas Juozas Mažeika, choro vadovas Jonas Samoška, dailininkė Bronislava Orlingytė-Lapinskienė. Jų atminimas įamžintas koplytstulpiuose, memorialinėse lentose, atsiminimų knygose.
2010 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Pagramančio herbą.
Mokykla
1841 m. Pagramantyje pradėjo veikti parapinė mokykla, nuo 1914 m. – pradinė mokykla, ši 1949 m. perorganizuota į septynmetę, 1961 m. – į aštuonmetę. Šiuo metu čia veikia pagrindinė mokykla, kurioje nenutrūksta dar M. Valančiaus laikais prasidėjęs mokymo procesas, vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, įvairūs projektai, vyksta susitikimai su įdomiais žmonėmis. Šiais metais minimos 175-osios mokyklos įkūrimo metinės taps viso miestelio švente.
Regioninis parkas
1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, įsteigtas Pagramančio regioninis parkas, kuris yra tarp Tauragės ir Šilalės. Jis užima 13529 ha plotą. Dviejų upių slėnius puošia statūs šlaitai, terasos, atodangos, skardžiai, natūralios pievos bei miškai. Upių slėnių savitumą išryškina kabantys lieptai, tapę regioninio parko simboliais. 2015 m. pavasarį Ringių kaime, Akmenos ir Jūros upių santakoje duris atvėrė naujasis Pagramančio regioninio parko lankytojų centras, kviečiantis susipažinti su parko vertybėmis, siūlantis gido paslaugas, galimybę įsigyti lankstinukų ar suvenyrų, kviečiantis į edukacinius renginius, stovyklas, parodas, baidarių bei pėsčiųjų žygius, suteikiantis informaciją apie nakvynės bei poilsio vietas.
Pagramančio bendruomenės veikla
Bendruomenės centro „Gramančia“, įregistruoto 2005 m. birželio 16 d., tikslai – vienyti krašto gyventojus, ugdyti bendruomeniškumą, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą.
Pagramantiškiai aktyviai dalyvauja krašto visuomeniniame gyvenime, čia plėtojamas verslas, turizmas, daug dėmesio skiriama kultūriniam gyvenimui. Išskirtiniam kraštovaizdžiui puoselėti organizuojamos talkos, populiarinami krašto amatai, švenčiamos tradicinės bei valstybinės šventės. Bendruomenė, bendradarbiaudama su Pagramančio biblioteka, kultūros namais, pagrindine mokykla, regioninio parko direkcija, organizuoja renginius, dalyvauja projektuose, vykdo labdaros bei paramos akcijas.
2014 m. buvo švenčiamas 460-asis miestelio jubiliejus. Ta proga buvo surengta kraštiečių šventė, bažnyčioje pašventinta miestelio vėliava ir herbas, prie piliakalnio atidengtas paminklinis akmuo bei pristatytos dvi knygos: „Pagramantis – miestelis, kuriame mes gyvename!“ (sudarytoja bendruomenės narė Rita Krompalcienė) ir „Pagramančio krašto amatų ir kultūros vertybių puoselėtojai“ (sudarytoja bibliotekininkė Virginija Bartušienė).
2016 m. Pagramantis tapo viena iš dešimties mažosios Lietuvos kultūros sostinių, todėl pagramantiškiai žada aktyviai įsitraukti į kultūrinę veiklą bei savo krašto turtus pristatyti atvykstantiems svečiams.
Seniūnas Jonas Samoška