Pradinis / Lietuviai svetur / MEKSIKA. Lietuviai įspūdingoje Draugiškų kultūrų mugėje

MEKSIKA. Lietuviai įspūdingoje Draugiškų kultūrų mugėje

Šių metų gegužės mėnesio antroje pusėje Lietuva turėjo puikią galimybę prisistatyti Meksikos gyventojams ir svečiams: ji tarp daugiau nei 80 kitų pasaulio valstybių dalyvavo Meksikos sostinėje Meksike surengtoje Draugiškų kultūrų mugėje („Feria de Culturas Amigas“). Tai yra spalvingas, išskirtinio miesto gyventojų ir turistų dėmesio sulaukiantis renginys, kuriame pristatoma šalių kultūra, virtuvė, menai, turizmo galimybės ir siekiama skatinti šalių tarpusavio ryšius. Lietuva šioje nuo 2009 metų rengiamoje mugėje dalyvavo pirmą kartą. Nepakartojamus šio renginio įspūdžius mums papasakojo Lietuvai jame atstovavusios Meksikoje gyvenančios Agnė Deinaravičiūtė ir Virginija Nenartavičiūtė. Kviečiame ne tik daugiau sužinoti apie Lietuvos prisistatymą mugėje, bet ir pasigrožėti įspūdingais renginio vaizdais Virginijos nuotraukose.

Per 16 dienų – maždaug du milijonai svečių

Draugiškų kultūrų mugė Meksiko centrinėje aikštėje vyko daugiau nei dvi savaites: nuo gegužės 17 iki birželio 1 dienos. Mūsų šaliai atstovavo būrelis Meksikoje gyvenančių lietuvaičių. „Mugė truko gana ilgai, tad reikėjo bent kelių žmonių, galinčių atstovauti Lietuvai mūsų šalies stende, – sako Agnė, kuri buvo atsakinga už informacijos apie Lietuvą teikimą ir platinimą. – Ir nors visame Meksiko mieste, turinčiame daugiau nei 20 milijonų gyventojų, gyvena tik apie 30 lietuvaičių, vis dėlto subūrėme visai neblogas pajėgas: Lietuvai Draugiškų kultūrų mugėje kasdien atstovaudavome trise, o dar apie dešimt lietuvių prisijungdavo, kai galėdavo – savaitgaliais ar kuriomis kitomis laisvesnėmis savaitės dienomis.“

Kaip teigia Agnė, šalių stendai mugėje buvo išdėlioti geografiniu principu, Lietuvos stendas atsidūrė tarp Europos žemyno šalių. Lietuvių artimiausi kaimynai mugėje buvo vengrai, olandai. Taip pat netoli buvo įsikūrę armėnai.

Per 16 dienų, pasak kitos Lietuvos atstovės Virginijos, mugę aplankė maždaug du milijonai meksikiečių ir Meksikos svečių. Mažiausiai po kelis tūkstančius žmonių per dieną prieidavo prie Lietuvos stendo. Pasak Agnės, būdavo vos viena kita trumpa akimirka per dieną, kai lankytojų srautas nors kiek nuslūgdavo ir lietuviai galėdavo bent truputį atsikvėpti. Išskyrus savaitgalius, kada lankytojų itin pagausėdavo.

Daugiau nei 80 kultūrų apsuptyje

Abi merginos teigia, kad mugė joms paliko didžiulį įspūdį. Tai buvo pirmas toks didelis tarptautinis kultūrinis renginys, kuriame joms teko dalyvauti. „Buvo nepakartojama patirtis dalyvauti tokio masto renginyje, – džiaugiasi Virginija. – Čia susirinkę 86 šalių atstovai demonstravo savo tautinius drabužius, patiekalų įvairovę, pristatė savo tradicijas. Labai džiugu, kad tarp šios gausybės kultūrų prisistatė ir mažytė Lietuva. Vieni mūsų šalies stendo lankytojai skaitė šalies pavadinimą ir garsiai svarstė, kas ta Lietuva, kiti iškart klausdavo, ar turime cepelinų arba giros, – pasirodo, jų seneliai ar proseneliai buvę lietuvių kilmės.“

Tikriausiai ne vienas, žvelgdamas į nuotraukas, kuriose užfiksuotos mugės akimirkos, pagalvojo, kokia nepaprasta galimybė suteikiama šio didžiulio renginio lankytojams ir kaip smagu būtų įsilieti į šią kultūrų gausybę. Juk čia – daugiau kultūrų atstovų, pristatančių savo šalis, tradicijas, virtuvę, nei daugumai žmonių tenka pažinti per visą savo gyvenimą. „Ši mugė, mano nuomone, yra nepakartojama galimybė bent trumpam apsilankyti daugiau nei 80 šalių vos per kelias valandas neišeinant už centrinės aikštės ribų, – pasakoja Agnė. – Žmonėms, turintiems ribotas galimybes iškeliauti už savo šalies ribų, tai buvo ypač puiki proga bent šiek tiek prisiliesti prie įvairiausių, net pačių tolimiausių, šalių kultūros, paskanauti jų gardėsių ar įsigyti įdomių suvenyrų. O jau planuojantieji savo vasaros atostogas svetur galėjo gauti jiems trūkstamos informacijos iš pirmų lūpų.“

Mugės lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti šalių stendus, paragauti įvairių virtuvių patiekalų, pabendrauti su įvairių tautų atstovais, bet ir stebėti jų pasirodymus scenoje: tradicinių šokių, dainų ar kitų meno šakų pristatymus.

Su kuo mugės svečiai susipažino Lietuvos stende?

Ką kitataučiai galėjo pamatyti, išgirsti aplankę Lietuvos stendą, kuris buvo įrengtas LR ambasadai Vašingtone bendradarbiaujant su Valstybiniu turizmo departamentu, Lietuvos garbės konsulatu Meksikoje ir aktyvia Meksikos lietuvių bendruomene? Lietuvos stendo lankytojai galėjo pasimėgauti mūsų šalies vaizdais iš nuotraukų albumo „Neregėta Lietuva“, susipažinti su mūsų šalį pristatančia vaizdo medžiaga, jos istorija ir svarbiausiomis lankytinomis vietomis, pasiimti lankstinukų apie Lietuvą ir užduoti rūpimus klausimus jos atstovams, įsigyti juvelyrinių dirbinių iš Baltijos gintaro.

„Mūsų stendo lankytojai galėjo paragauti įvairiausių tradicinių lietuviškų patiekalų, užkandžių, desertų ir gėrimų, – pasakoja Agnė apie lietuviškas gėrybes, kurias skanavo mugės lankytojai. – Jiems siūlėme paskanauti užkandėlių su silke, krabų salotų ir baltosios mišrainės, keptos duonos su česnaku ir sūriu, bulvinių blynų, pikantiškų salotų, įdarytų keptų bulvių, varškėčių, aguonų pyrago, kisieliaus, giros, kakavos ir kitų gardėsių bei gėrimų.“

Kaip jau minėta, Lietuvos stendas susilaukė išties didelio žmonių susidomėjimo, beveik visada prie jo netrūko smalsuolių. „Viena šio susidomėjimo priežasčių galbūt yra ta, kad šiemet Draugiškų kultūrų mugėje Lietuva dalyvavo pirmą kartą, – svarsto Agnė. – Todėl daugelis lankytojų norėjo artimiau susipažinti su naująja dalyve. Kita priežastis būtų ta, kad Lietuva yra nedidelė ir ne visiems žinoma valstybė, tad dauguma lankytojų norėjo sužinoti bent jau svarbiausius faktus apie mūsų šalį.“

Pasak Agnės, lankytojus labai stebino Lietuvos dydis: visos mūsų šalies plotas prilygsta Gerero (Guerrero) valstijos (vienos iš 32 Meksikos valstijų!) plotui, ką jau kalbėti apie šalies gyventojų skaičių, kuris sudarytų vos vieną septintąją Meksiko miesto gyventojų dalį.

Lankytojus, pašnekovės teigimu, labai stebino lietuvių pardavinėjamas aguonų pyragas. Mat daugumoje Lotynų Amerikos šalių aguonos yra uždraustos kaip žaliava opijui gaminti, tad jų naudojimas konditerijos gaminiuose jiems atrodo labai keistai.

Lietuvės maloniai ir linksmai bendravo su plūstančiais svečiais

Paklausėme kitos pašnekovės Virginijos, kuo iš kitų išsiskyrė Lietuvos stendas, prisistatymas, be jau minėtų dalykų. „Mano manymu, Lietuvos atstovės išsiskyrė linksmumu, – mano ji. – Mielai fotografavomės su to norinčiais lankytojais (o norinčiųjų buvo labai daug!), davėme interviu. Kol kiti naudojosi proga parduoti kuo daugiau prekių ir suvenyrų, lietuvės maloniai pasakojo apie lietuviškus papročius, apie kiekvieną siūlomą patiekalą, kalbėjo išsamiai, juokavo, nuoširdžiai atsakinėjo į keisčiausius klausimus, trumpai tariant, daug bendravo. Tuo metu kituose stenduose matėme rimtus veidus, žmonės pernelyg nesileido į kalbas ir kiekvieną žioplinėtoją žvilgsniu bandė nuvaryti nuo prekystalio, kad šis užleistų vietą norintiesiems pirkti…“

Kaip Virginija teigia, visos Lietuvą mugės svečiams pristačiusios lietuvės puikiai kalba ispanų kalba ir tai maloniai nustebindavo meksikiečius. „Prasidėjus dialogui su kokiu smalsuoliu, visi kiti nuščiuvę stovėdavo ir klausydavosi“, – sako ji.

Dauguma apie Lietuvą išgirdo pirmąkart

Meksika ir Lietuva – tolimos valstybės, todėl galbūt nieko keista, kad nemažai meksikiečių apie mūsų šalį pirmąkart sužinojo tik apsilankę šioje mugėje. Būta klausimų, kokiame žemyne yra mūsų valstybė, kokia kalba kalbame, kokios yra mūsų tradicijos, kokia religija vyrauja šalyje. „Dalis lankytojų buvo girdėję, jog Lietuva yra priklausiusi Sovietų Sąjungai, – pasakoja Agnė. – Todėl pasitikslindavo, ar mes vis dar priklausome Rusijai ir ar kalbame rusiškai. Jie nustebdavo, kai į šiuos klausimus atsakydavome neigiamai. Buvo ir lankytojų, lyg ir klausiančių, lyg ir tvirtinančių, kad Lietuvoje visada labai šalta. Jie stebėdavosi sulaukę atsakymo, jog turime visus keturis metų laikus, tarp jų ir šiltas ar net karštas vasaras.“

Nemažai buvo klausinėjama ir apie lankytinas Lietuvos vietas, geriausią sezoną keliauti, ekonominę šalies padėtį ir kainų lygį.

Agnė pasakoja, kad maloniai nustebino keletas lankytojų, kurie, rodos, turėjo nemažai Lietuvos istorijos žinių, išmanė apie lietuvių kalbos raidą ir dabartinę politinę šalies situaciją.

Agnės pasakojimas apie gyvenimą Meksikoje

Abiem pašnekovėms pasidalijus įspūdžiais apie Draugiškų kultūrų mugę, panorome daugiau sužinoti ir apie jų pačių gyvenimą šioje tolimoje ir turbūt nemažai lietuvių smalsumą žadinančioje šalyje.

„Aš Meksikoje dar esu, galima sakyti, naujokė, – teigia Agnė. – Kol kas šalyje gyvenu tik kiek daugiau nei metus (su nedidelėmis pertraukomis). Iš jų pusę metų gyvenu Meksiko mieste.“ Į šią šalį merginą atvedė vyras meksikietis, su kuriuo ji susipažino studijuodama Vokietijoje. Baigę studijas, abu nutarė iš pradžių išbandyti šeimyninį gyvenimą Meksikoje.

Apibūdinti meksikiečių būdą, kultūrą, pasak Agnės, nėra lengva. Jos teigimu, apie tai būtų galima parašyti visą knygą ar net porą jų. „Kalbant labai bendrai, meksikiečiai yra šilti, linksmi ir draugiški žmonės. Jie labai stengiasi palaikyti gerus tarpusavio santykius, – pasakoja mergina. – Mėgsta skaniai ir aštriai pavalgyti, daug būti su savo šeima ir draugais. Šeima, kaip ir apskritai bendruomenės gyvenimas, bendruomenės interesai, užima svarbią vietą meksikiečių gyvenime.“

Kuo lietuviai ir meksikiečiai labiausiai skiriasi ir ar šios tautos turi panašumų? „Iš tiesų bent jau iš pirmo žvilgsnio lietuviai ir meksikiečiai atrodo labai skirtingi, – savo gyvenimo Meksikoje patirtimi dalijasi Agnė. – Manu, kad lietuviai savo nuomonę paprastai išsako tokią, kokia ji yra, tiesiai šviesiai. O meksikiečiai, nenorėdami įžeisti ar pastatyti į nejaukią padėtį savo pašnekovo, dažnai atvirai nepasako visko, ką galvoja, taip pat vengia tiesiogiai sakyti „ne“: neigiamą atsakymą jie mieliau užkoduoja daugybe gražių žodžių, todėl kartais gali kilti ir nesusipratimų.“

Dar vienas tautų skirtumas, kurį pastebi Agnė, – laiko supratimas. „Meksikiečiai yra linkę gyventi šia diena, džiaugtis šia akimirka. Tam didelės įtakos turėjo šiltas, beveik visus metus nesikeičiantis klimatas, dėl kurio vaisių ar daržovių derlių galima nuimti kelis kartus per metus, nereikia sukti galvos dėl būsto šildymo ir pan. Tad ilgalaikis planavimas niekada nebuvo pernelyg reikalingas. O Lietuvoje esame labiau linkę sudarinėti ilgesnės trukmės planus, gerai apsvarstyti savo tolesnės ateities žingsnius. Šiam mūsų bruožui, manau, didelės įtakos turėjo ilgos ir šaltos žiemos, kurioms reikėdavo pasirengti iš anksto: pasirūpinti tiek medžiagomis būstui šildyti, tiek maisto atsargomis.“

Nors lietuviai ir meksikiečiai yra gana skirtingi, pasak Agnės, galima atrasti ir keletą panašumų. Jos nuomone, abiejų kultūrų atstovai yra ganėtinai šilti žmonės, turintys gerą humoro jausmą ir nemažai išradingumo kasdienėse gyvenimo situacijose.

Meksikiečio širdį užkariavusi lietuvaitė teigia, kad Meksika ją labiausiai žavi savo klimatu ir įvairove. Pasak jos, bent jau čia lietuviai tikrai negali skųstis oro sąlygomis. „Retai būna dienų, kai nepasirodo saulė ar kai temperatūra būna mažesnė nei 5 laipsniai šilumos (bent jau Meksiko mieste), – sako metus Meksikoje gyvenanti Agnė. – Vis dėlto, kadangi šalis yra didžiulė, visoje Meksikoje yra bent keletas skirtingų klimato zonų.“

Šalis merginą taip pat žavi savo gamtine įvairove. Keliauti po įvairiausius skirtingus Meksikos kampelius galima bene visą gyvenimą, kaskart atrandant kažką nauja ir nematyta. Lietuvei taip pat patinka žmonių įvairovė: vieni šalia kitų čia gyvena majų, actekų ir kitų genčių palikuonys.

Agnė su vyru kol kas ketina pasilikti gyventi Meksikoje. Tačiau, kaip bus ateityje, prognozuoti nesiryžta.

Virginijos gyvenimo Meksikoje patirtis

Kita pašnekovė Virginija Meksikoje skaičiuoja jau dešimtus metus. Jos vyras taip pat yra meksikietis. Kadangi Virginija Meksikoje jau yra, galima sakyti, senbuvė, paklausėme, kas, jos nuomone, patiems meksikiečiams galėtų būti įdomu ir egzotiška Lietuvoje. „Egzotiškiausi meksikiečiams yra mėlynakiai šviesiaplaukiai žmonės! – nedvejodama atsako pašnekovė. – Visa kita – antraeiliai dalykai. Pvz., per mugę dažniausias jų klausimas buvo: „Ar Lietuvoje visos tokios gražios?“ Ir tik vienas kitas prasitardavo norįs mūsų šalį aplankyti dėl gražios gamtos, kurios nuotraukas matė lankstinukuose ir stendo plakatuose. Keletas sakė manantys, kad Lietuva turėtų būti patraukli vieta turistams, remdamiesi savo kelionių į Europą, kur jiems labai patiko, patirtimi.“

Virginijai teko sutikti nedaug meksikiečių, girdėjusių apie Lietuvą. Be to, dauguma jų, išgirdę mūsų šalies pavadinimą, sakydavo: „Aaaa, Sovietų Sąjunga!“ Tik labai mažai kas pasakydavo, kad tai Baltijos šalis. „Visi kiti tik nutaiso nustebusį veidą, nes Lietuvos vardą girdi pirmą kartą. Toliau dažniausiai išgirstu klausimus: „Tai ten labai šalta?“, „Ar tau patinka Meksika?“, „Ar nepasiilgsti savo šalies?“, „Kokia kalba kalbate, tikriausiai rusų?“, „Ar jūsų visų tokios spalvotos akys?“ (meksikiečiai žalias ir mėlynas akis vadina spalvotomis akimis, t. y. „ojos de color“).“

Virginija papasakojo vieną įdomų nutikimą, kai buvo itin nustebusi vietinio žmogaus žiniomis apie Lietuvą. „Važiuodama taksi kalbėjausi su vairuotoju. Staiga jis sako: „Tavo akcentas yra lietuviškas!“ To tikrai nesitikėjau! Paaiškėjo, kad jis gyveno JAV ir turėjo draugų lietuvių, todėl mano akcentas jam pasirodė girdėtas ir pažįstamas“, – prisiminė pašnekovė.

Paklausta apie meksikiečių būdą, Virginija pasakoja: „Meksikiečiai, kaip ir būdinga pietiečiams, yra lengvai bendraujantys žmonės. Jei paklausi kelio, tai net nežinodamas jo tiksliai meksikietis bandys išaiškinti, pagelbėti, pats kreipsis į praeivius jo klausdamas. Ir taip staiga būsi apsuptas nepažįstamų žmonių, besiginčijančių tarpusavyje, per kur tau būtų arčiau ir lengviau pasiekti kelionės tikslą. Ir baigti kalbos taip lengvai nepavyks! Kas nors būtinai pasidomės, iš kur esi, ar tau patinka Meksika ir pan.“

Lyginti Meksiką ir Lietuvą, pasak Virginijos, yra tarsi lyginti Žemę ir Mėnulį. Daugiau skirtumų nei panašumų. „Būti punktualūs kai kurie meksikiečiai taip niekada ir neišmoksta, – savo nuomonę išsako mergina. – Daug kartų teko stebėti pažįstamus meksikiečius, vėluojančius į susitikimus ir telefonu sakančius: „Esu pakeliui, labai daug transporto grūsčių.“ O iš tikrųjų jie net nebūdavo išėję iš namų.“

Dar vienas meksikietiškas bruožas, pasak pašnekovės, – primygtinai ką nors siūlyti. „Pavyzdžiui, svečiuose jie klausia, ar nori atsigerti. Pasakai, kad ne. Bet tada išgirsti: „Tikrai nenori? O gal nori? Galiu pasiūlyti kavos, arbatos, sulčių… Ne? O gal bent vandens išgersi?“ Virginijos teigimu, sklando anekdotas, kad vienas meksikietis, viešėdamas svetimoje šalyje, kažko atsisakė. Ir įsižeidė, kad siūlymas nebuvo nė karto pakartotas…

Paklausėme Virginijos, ar lengva susipažinti, susidraugauti su meksikiečiais ir kaip jie žiūri į imigrantus. Ji pasakoja, kad susipažinti su šios tautybės atstovais lengva, nes jie smalsūs ir lengvai leidžiasi į pokalbį. Imigrantai iš tolimų šalių jiems – egzotika, įdomu, nes daug meksikiečių už savo miesto ribų nėra keliavę. „Ieškant darbo susidarė įspūdis, kad imigrantams iš Europos teikiama pirmenybė, – pasakoja mergina. – Lyg būtų prestižas turėti savo darbo komandoje mėlynakę, daugiau nei trimis kalbomis kalbančią, išsilavinusią europietę.“

Pašnekovė pasakoja, kad meksikiečiai vis dėlto nėra linkę priimti užsieniečių į savo artimų draugų būrį. Pasak jos, meksikietės labai pavydžios ir linkusios apkalbėti.

Virginijai, kaip ir Agnei, Meksikoje patinka gamtos įvairovė. „Meksika – tai ir kaktusų gausios dykumos, ir drėgnos džiunglės, ir ugnikalniai, ir lygumos, ir medumi kvepiančios mangų giraitės, ir neįtikėtino žydrumo vandenynų pakrantės, – vaizdingą šalies peizažą žodžiais kuria mergina.

Pasak pašnekovės, oras šalyje keičiasi taip pat, kaip ir gamtos vaizdai per automobilio langą: būna 2 °C temperatūra 2000 m aukštyje virš jūros lygio, o po pusvalandžio kelionės, jau nusileidus nuo kalno, gali būti 22 °C. Dieną ir naktį temperatūra svyruoja dvidešimčia laipsnių.

Vargu ar egzistuoja pasaulyje toks kampelis, kur viskas būtų tobula. Prie ko lietuvei buvo sunkiausia priprasti Meksikoje? „Prie vietinio maisto pripratau šiek tiek daugiau nei per metus, o prie tam tikrų meksikietiško būdo ir temperamento savybių priprasti nesiseka, – atvirauja Virginija. – Iš vėžių vis dar išmuša jų punktualumo nebuvimas, triukšmas (vandens, dujų balionų išvežiotojai, šiukšlių surinkėjai, metalo supirkėjai ir pan. eina per gatves ir monotoniškais balsais baubia apie savo siūlomas paslaugas), kamščiai gatvėse ir sveiku protu nesuvokiamas vairavimo būdas (prieš eismą, per draudžiamą šviesoforo signalą, bandymas užkirsti kelią, posūkio šviesų nenaudojimas ir visa tai papildantys automobilių garso signalai). Vis dėlto blogiausia – nesaugumas Meksikoje. Spauda mirga pranešimais apie gaujų karus, rastas masines kapavietes, dingusius žmones, o apiplėšimai bet kuriuo paros metu bet kurioje, netgi centrinėje, miesto dalyje – įprastas dalykas.“

Dėkojame Virginijai, Agnei ir visiems kitiems lietuviams, kurie prisidėjo prie Lietuvos pristatymo Meksikos gyventojams ir svečiams Draugiškų kultūrų mugėje. Jų dėka apie mūsų mažą šalelę sužinojo dar daugiau žmonių!

Kalbino Inga Nanartonytė
Virginijos Nenartavičiūtės nuotraukos

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top