Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Mėlynės – ne tik traumų pasekmė
Šeima ir sveikata

Mėlynės – ne tik traumų pasekmė

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Liaudyje mėlynėmis vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius – mūsų odą nuspalvina itin dažnai, vos tik kur nors susitrenkus. Jei atsiradusios mėlynės priežastis tikrai yra tik sumušimas, labai jaudintis nereikia, o nemalonūs pojūčiai greičiau pranyks atlikus vos keletą žingsnių. Tačiau itin dažnas hematomų atsiradimas be rimtos priežasties arba ilgai nepranykstančios mėlynės gali signalizuoti ir apie rimtų ligų atsiradimą.

Vaistininkė Rasa Keraitė nurodo, jog jei jau teko nestipriai susimušti ir panašu, kad apie sumušimą kelias dienas bylos dar ir mėlynė, sutrenktą vietą reikėtų pradėti gydyti šalčio procedūromis, o skausmui aprimus gali padėti ir šilumos terapija.

„Pirmąsias valandas ant sutrenktos vietos dedami šalti kompresai siaurina kraujagysles ir slopina skausmą. Praėjus dviem paroms po sumušimo galima pradėti šilumos procedūras, jos suaktyvina kraujo cirkuliaciją ir padeda greičiau panaikinti kraujosruvas“, – teigia farmacininkė.

Pasak R. Keraitės, tiek šiltus, tiek šaltus kompresus reikia laikyti po keliolika minučių ir daryti pertraukas, kad nepakenktume sumuštai vietai ir aplink ją esančiai odai. Jeigu kūnas nėra pažeistas nubrozdinimais, skaudančią vietą gali nuraminti medetkų, arnikų tepalai.

Praneša apie ligas

Ilgai nepranykstančių ar be priežasties atsiradusių hematomų, pasak R. Keraitės, nereikėtų ignoruoti ar gydyti tik tepalais. Jos gali pranešti apie rimtas vidaus organų ar kraujo ligas, vitaminų trūkumą, todėl labai svarbu pasitikrinti.

„Kraujosruvos gali atsirasti sergant kepenų ligomis, tai gali būti cukrinio diabeto ar hormonų sutrikimų požymis. Per kelias savaites nepranykstanti kraujosruva gali reikšti infekciją“, – sako farmacininkė.

Dėl kepenų ligų atsiradusioms hematomoms būdinga tai, jog jos būna gana didelės ir išblunka gerokai lėčiau nei įprastos mėlynės. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nevartojami kraują skystinantys preparatai, – jie taip pat gali sukelti kraujosruvų atsiradimą.

Į pagalbą – vitaminas C

Farmacininkės teigimu, norint išvengti nemalonių darinių ant kūno, svarbu stiprinti organizmą ir kraujagyslių sieneles, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, vartoti vitaminus.

„Sustiprinti kraujagyslių sieneles padeda vitaminas C. Reikalingų medžiagų suteikia švieži vaisiai, ypač patartina valgyti citrusus, juoduosius serbentus, naudingi erškėtuogių, petražolių lapeliai“, – vardija R. Keraitė.

Vaistininkė priduria, kad nepamainomas pagalbininkas yra ir kasdienis rūpinimasis savo sveikata, judėjimas – reikia daug vaikščioti gryname ore, maudytis kontrastiniame duše.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVerčiau dirbti įmonėje ar būti laisvai samdomu darbuotoju?
Kitas straipsnis Kūdikio primaitinimas: kada, ką ir kaip?

Susiję straipsniai

Privati tema, apie kurią vengiama kalbėti – menopauzė: atskleidė, kaip pasiruošti šiam gyvenimo etapui

22 gegužės, 2026

Avižų, sojų ar migdolų gėrimas: ekspertė atskleidė, kaip nepasiklysti tarp augalinių pieno alternatyvų

21 gegužės, 2026

Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?

12 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.