Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai.
Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo noras ne atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant I pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką.
Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Mėmelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, palyginti su Didžiąja Lietuva.
Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirsta nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas – pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas.
Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus 1914 m. rugpjūčio 1 d. išleido Preussisch-Holland (Prūsijos Olandijos) apskritis.
Pirmoji ir svarbiausioji Klaipėdos krašto miestų notgeldų paskirtis buvo praktinė – atlikti trumpalaikę funkciją krašto apyvartoje. Bet kartu reiškėsi ir šių piniginių ženklų leidybos iniciatorės senosios prūsų valdininkijos, ir vokietininkų siekimas suteikti Klaipėdos kraštui plačią autonomiją arba laisvojo miesto statusą, kokį 1920-aisiais gavo kitas Prūsijos uostamiestis Dancigas (dab. Gdanskas). Ypač šios tendencijos pasireiškė 1922 m. Mėmelio notgeldų laidoje.
Notgeldų išleidimo aplinkybės, taip pat patys laikinieji vargo pinigai yra aprašyti pirmą kartą leidžiamoje gausiai iliustruotoje studijoje „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923 m.“, kurią dar 1979 m. parašė kolekcininkas Vladas Zenkevičius (1916–1985) iš Šilutės.
Pasak šilutiškio žurnalisto ir kolekcininko Petro Skutulo, iki šiol ši sritis plačiau netyrinėta. „Deja, niekas kitas nesiėmė išsamiai tyrinėti ir atidžiai aprašyti laikinųjų Klaipėdos krašto pinigų. V. Zenkevičiaus rankraštis yra naudotas ne vienai apžvalgai, įvairiems straipsniams apie Klaipėdos krašto praeitį. Šiuo metu notgeldai domina daug kolekcininkų. Elektroniniuose bonistikos aukcionuose 1917 m. Rusnės pinigo pradinė kaina siekia 50–70 eurų, 1920-ųjų metų laidos piniginio ženklo vertė apie 25–35 eurų. Mėmelio popieriniai banknotai kainuoja kur kas daugiau, negu ant jų užrašytas nominalas“, – sako P. Skutulas.
Savo pinigus taip pat buvo išleidusi Šilokarčema (Šilutė), Tilžė ir kiti Rytų Prūsijos miestai. Jokiame kitame Lietuvos regione nieko panašaus neužfiksuota.
Klaipėdos krašte notgeldų buvo atsisakyta 1923-iaisiais, kai kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. Čia, kaip ir visoje Lietuvos Respublikoje, ėmė cirkuliuoti bendra valiuta litas.
Knygą „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923 m.“ privačių rėmėjų lėšomis išleido Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas. Knygynus ši studija pasieks vasario mėnesį.