Dekoratyvūs, margaspalviai, didžiuliais įvairių formų žiedynais žavintys jurginai jau kurį laiką Lietuvoje išgyvena tikrą populiarumo renesansą. Didžiulę jurginų kolekciją sukaupusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode ne tik eksponuojamos išskirtinės, iš viso pasaulio surinktos veislės, puoselėjami Lietuvos selekcininkų perliukai, bet ir pateikiamos naujausios, per pastaruosius kelerius metus pačiame sode sukurtos veislės. Tarp jų – šešios naujos veislės, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą: ‘Meška Slapukė’, ‘Tumė’, ‘Dalelytė’, ‘Giedrės Kasos’, ‘Orija’ ir ‘Fredos Lapė‘. Visi šie jurginai išvesti VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus 2011–2014 m. laikotarpiu. Selekcijos darbai pradėti Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotyje Marijampolėje, vėliau buvo tęsiami VDU Kauno botanikos sode.
Pagal tarptautinio kultivuojamų augalų nomenklatūros kodekso reikalavimus, naujas jurginų veisles registruoja Karališkoji sodininkystės draugija (The Royal Horticultural Society). Oficialiai užregistruotoms naujoms veislėms išduodami tarptautinės registracijos sertifikatai ir veislės įtraukiamos į Tarptautinį jurginų registrą (The International Dahlia Register). Šis registras sukurtas 1969 metais. 2017 metais pasirodys 26-asis šio registro priedas, į kurį bus įtrauktos bei aprašytos ir naujosios lietuviškos jurginų veislės.
„Pavadinimų suteikimą veislėms ir jų registraciją reglamentuoja Tarptautinis kultivuojamų augalų nomenklatūros kodeksas. Pagal jį, veislė turi būti paskelbta, o tuomet jau užregistruojama – kiekvienai kultūrai yra numatyti atskiri registracijos centrai“, – apie procedūras pasakoja A. Balsevičius, pabrėždamas, kad Lietuvos selekcininkai iki šiol menkai paisė tarptautinių veislių reglamentavimo procedūrų, todėl tinkamai užregistruotų jurginų veislių neturime, kaip ir neturime oficialaus valstybinio veislių registro.
Dėmesys dekoratyvumui ir pritaikomumui
„Jurginų pritaikymą galima būtų skirstyti į tris pagrindines sritis: pavienių augalų ar vienodų jų grupių auginimas, žiedai skynimui ir jurginų naudojimas mišriuose gėlynuose. Būtent pastarųjų jurginų – ažūriškų, su kitomis gėlėmis derančių ir gėlynams formuoti tinkamų – labiausiai pasigendu, – pasakoja A. Balsevičius, primindamas, kad kuriant naujas veisles didžiausias selekcininkų dėmesys tenka naujoms spalvinėms kombinacijoms ir gėlių morfologijai. – Atrinkdamas augalus tolesnei selekcijai, žiūriu, kad jų žiedai atitiktų jurginų grupių kriterijus (iš viso skiriama 14 jurginų grupių). Aktualus žiedkočio tvirtumas – kad žiedai nebūtų nulinkę; įvertinamos spalvų kombinacijos, žydėjimo gausumas ir dekoratyvumas. Kiekvienas selekcininkas turi savo braižą, sakyčiau, kad man kuriant naujas veisles labai aktualus jų pritaikomumas gėlynuose.“
Net penkios iš šešių sukurtų ir oficialiai įregistruotų naujų veislių nurodomos kaip tinkamos mišriems gėlynams formuoti: tai ir 9 grupės pusiau kaktusiniai jurginai ‘Tumė’ bei ‘Meška Slapukė’, ir 10 grupės jurginas raudonai violetiniu žiedu ‘Dalelytė’, ir iki metro aukščio išaugantis 11 grupės raudonžiedis jurginas ‘Giedrės Kasos’, ir 5 grupės jurginas ‘Fredos Lapė‘.
Paklaustas, kodėl selekcijos darbui pasirinko būtent jurginus, A. Balsevičius sako, kad aistra šioms gėlėms užsikrėtė kaupdamas jų kolekciją (vienu metu sudariusią per 1 000 veislių). „Nors tinkamai pasodintus jurginus prižiūrėti nėra sunku, vis dėlto sakyčiau, kad jurginas – tokia kultūra, kurios negalima pernelyg mylėti: nors ligoms jurginai gana atsparūs, tačiau iškasti ir per žiemą saugomi kerai neretai supūva ar perdžiūva, todėl juos reikia kruopščiai saugoti, kiekvienos veislės turėti ne mažiau nei šešis kerus.“
Pašnekovas sako, kad nors Lietuvoje jurginai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, tačiau vis dėlto meile jurginams mus gerokai lenkia latviai. „Kaimyninėje šalyje juos galima vadinti kone nacionaline gėle – jurginais masiškai užsiima pavieniai latvių entuziastai ir steigiami specializuoti jurginų ūkiai, juos puoselėja valstybiniai botanikos sodai“, – pasakoja A. Balsevičius ir priduria, kad jurginus pamėgusios ir kitos šalys – nuo Ukrainos, Vokietijos, Olandijos iki JAV, kuriose jurginų mėgėjai aktyviai buriasi į klubus bei draugijas.
Šešios naujos tarptautiniame registre oficialiai įregistruotos lietuviškos veislės:
Dahlia ‘Meška Slapukė’, 2011, A. Balsevičius (LT) – 9 grupės pusiau kaktusinis jurginas, užaugantis iki 85 cm aukščio, žydintis 11 cm skersmens violetiškai raudonais žiedynais, kurie prieš išsiskleisdami būna tarsi „pasislėpę“ tarp lapų – iš čia ir veislės pavadinimas.
Dahlia ‘Tumė’, 2011, A. Balsevičius (LT) – 9 grupės pusiau kaktusinis jurginas, užaugantis iki 60 cm aukščio, žydintis 10 cm skersmens tamsiai rožiniais žiedynais, tinkamas mišrių gėlynų formavimui.
Dahlia ‘Dalelytė’, 2014, A. Balsevičius (LT) – 10 grupės, prie kurios priskiriami visi kiti jurginai, nepatenkantys į jokią grupę, jurginas, užaugantis iki 35 cm aukščio, žydintis violetiškai raudonais 9 cm skersmens žiedynais, tinkamas mišrių gėlynų formavimui.
Dahlia ‘Giedrės Kasos’, 2014, A. Balsevičius (LT) – 11 grupės skeltažiedis jurginas, užaugantis iki 100 cm aukščio, žydintis ryškiai raudonais 13 cm skersmens žiedynais, ypač tinkamas dideliems mišriems gėlynams.
Dahlia ‘Orija’, 2014, A. Balsevičius (LT) – 5 grupės dekoratyvinis jurginas, užaugantis iki 70 cm aukščio, žydintis margais violetiniais su baltais pakraščiais 11 cm skersmens žiedynais, tinkamas jurginų grupių gėlynams ir žiedams skinti.
Dahlia ‘Fredos Lapė‘, 2014, A. Balsevičius (LT) – 5 grupės dekoratyvinis jurginas, užaugantis iki 80 cm aukščio, žydintis rudai oranžiniais 8 cm skersmens žiedynais, tinkamas gėlynams ir žiedams skinti.
VDU Kauno botanikos sodo nuotr.