Visuomenės per ateinančius tris dešimtmečius laukia iššūkis – išmokti gyventi be benzininių ir dyzelinių automobilių. Iki 2030 m. pusę Lietuvos transporto priemonių parko turėtų sudaryti elektromobiliai, elektrobusai ir kitos mažataršės transporto priemonės, o 2040 m. miestų centruose turėtų visai nebelikti vidaus degimo varikliais varomo transporto. Tokie žingsniai numatyti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.
„Gyventojams bus sudarytos galimybės naudotis patogiu viešuoju transportu tiek vietiniuose, tiek tolimojo susisiekimo maršrutuose. Viešojo susisiekimo transporto parkas bus orientuotas į vandenilį ir elektrą naudojančių transporto priemonių plėtrą. Galvodami apie darnų judumą, ruošiame skatinimo priemones žmonėms, kurie naudosis netaršiais automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais ir kitais mažiau aplinkai žalingais keliavimo būdais. Valstybės viešuosiuose pirkimuose prioritetas bus teikiamas tiekėjams, kurie rūpinasi tvaria aplinka savo kasdienėje veikloje. Neabejotinai ir pati valstybė teiks subsidijas bei skatins verslus įsigyti ekologiškas transporto priemones“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Valstybė skatins kur kas ekologiškesnį žmonių ir krovinių pervežimą geležinkelių, vietinių vandenų transportu. Po 30 metų didžioji keleivių dalis vidutiniais nuotoliais turės būti vežami elektriniais traukiniais, kurie bus itin greiti ir patogūs. Aviacijoje naudojami mažai anglies dioksido išskiriantys degalai turės sudaryti ne mažiau kaip 40 proc.
Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės teigimu, įgyvendinant „teršėjas moka“ principą planuojama panaikinti mokestines lengvatas iškastiniam kurui, įvesti metinį automobilių taršos mokestį. „Atsisakydami žalingų praktikų kartu užtikrinsime alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą, sukursime paskatas, kaip pereiti prie aplinkai palankesnio kuro ir ekologiškesnių transporto priemonių“, – teigia Gintarė Krušnienė.
Nuo 2031 m. viešuosiuose pirkimuose įsigyjamos ar paslaugoms teikti naudojamos kelių transporto priemonės (lengvieji keleiviniai automobiliai, mikroautobusai, autobusai, lengvosios krovininės mašinos) turėtų būti netaršios.
Tokių tikslų bus siekiama skatinant pažangiųjų biodegalų gamybą ir vartojimą, naudojant alternatyvias kuro rūšis – vandenilį ir elektrą, plėtojant biodujų gamybą, jų valymo ir tiekimo infrastruktūrą. Po dešimties metų 15 proc. sunaudojamos energijos turės sudaryti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Pagal žaliojo kurso nuostatas, palaipsniui pereidami prie tvaraus transporto ir darnaus judumo, tobulindami alternatyvių degalų infrastruktūrą, didinsime energijos šaltinių įvairovę ir mažinsime priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Aplinkos ministerijos inf.