Pirmą kartą visos Lietuvos mastu atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas parodė, kad sveikos ir saugios gyvensenos principais vadovaujamasi tikrai ne kiekvienoje šeimoje. Toks tyrimas visos šalies mastu buvo atliekamas pirmą kartą, o ateityje planuojama moksleivių gyvenseną tirti reguliariai.
„Iki šiol visuomenės sveikatos biurai gyvensenos tyrimus atlikdavo nereguliariai, taikydami skirtingus metodus, arba jie buvo nereprezentatyvūs, todėl nebuvo galimybės juos lyginti, stebėti žmonių sveikatos elgsenos pokyčius. Nuo šiol gyvensenos tyrimai bus atliekami visose savivaldybėse periodiškai, taikant vienodą metodiką. Tik tokiu būdu mes galime matyti realų pokytį ir sritis, kuriose reikia tobulėti, planuoti sveikatą stiprinančią veiklą“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Pirmajame tokiame tyrime dalyvavo daugiau nei 38,5 tūkst. moksleivių. Juos apklausė savivaldybes aptarnaujančių visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, vadovaujami Higienos instituto specialistų. Tyrime dalyvavę mokiniai atsakė į klausimus apie sveiką gyvenseną ir jos vertinimą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos vaikų jaučiasi laimingi ir savo sveikatą vertina gerai, taip mano 5 iš 6 šalies vaikų. Tačiau labai mažai vaikų teigė užsiimantys sportu, tai ne pamokų metu daro vos 1 iš 10 moksleivių, taip pat tik kas antras vaikas valgo pusryčius, o vaisius ar daržoves bent kartą per dieną valgo tik 4 iš 10 vaikų.
Bloga padėtis alkoholio, tabako bei narkotikų vartojimo srityje. Paaiškėjo, kad net 1 iš 5 vaikų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių rūkė. Trečdalis vaikų per pastaruosius 12 mėnesių vartojo alkoholį. Buvo ir kitas svaigiąsias medžiagas vartojusių vaikų – 3 proc. mokinių nurodė per pastaruosius metus vartoję marihuanos, o 1 proc. – kitų narkotikų.
Apibendrinant šiuos duomenis pastebima, kad sveikiausiai gyveno Neringos savivaldybės moksleiviai.
„Tyrimas atskleidė skirtumus tarp savivaldybių, kai kurie rodikliai skyrėsi net kelis kartus. Taip pat kai kuriais atvejais nustatyti skirtumai tarp miesto ir rajono savivaldybių, lyčių bei amžiaus grupių. Nerimą kelia tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsena yra gana prasta, sveikatai įtaką darančių rizikos veiksnių rodikliai yra aukšti, nors dauguma respondentų gerai vertina savo sveikatą ir laimingumo pojūtį“, – teigė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė.
Tyrimas parodė didžiulį patyčių mokyklose mastą. Net 4 iš 10 vaikų nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius patys tyčiojosi iš kitų vaikų. Daugiausia tai darė septintokai. Iš kitų vaikų tyčiojosi daugiau berniukų. Daugiausia patyrusių patyčias buvo Rietavo, mažiausiai – Panevėžio miesto savivaldybėse. Šių savivaldybių rodikliai skyrėsi beveik 2 kartus. 4 iš 9 vaikų nurodė patyrę patyčias. Didėjant respondentų amžiui rodikliai mažėjo.