Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centras balandžio 26 d. trumpam tapo atkaklių debatų arena – čia vyko socialinis edukacinis projektas „Mokiniai renka(si) ateities universitetą“. Švietimo ir mokslo viceministras bei keturių universitetų rektoriai, atidžiai stebimi ir klausinėjami 9–12 klasių moksleivių, dėstė savo požiūrį į Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, sutiko, kad aukštųjų mokyklų yra per daug, aptarė, kiek jų užtektų mūsų šaliai.
Šalyje kyla vis garsesnės diskusijos apie mokslo reformą Lietuvoje: siekiama optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, taip didinti studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą. Universitetų ateitis yra reikšmingas klausimas ne tik Lietuvos akademinei bendruomenei, bet ir moksleiviams – esamiems ir būsimiems abiturientams.
Apie 300 mokinių iš visos Lietuvos atvyko stebėti debatų gyvai. Jie atsakinėjo į pateiktus klausimus ir užduodavo juos tiesiogiai debatų dalyviams. Kita mokinių auditorija debatus stebėjo, pateikė savo klausimus ir vertino debatų dalyvių atsakymus balsuodami internete.
Debatuose dalyvavo LR švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, KTU rektorius Petras Baršauskas, Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. Renginį moderavo žurnalistas, laidų vedėjas Aurimas Perednis.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, atidarydamas renginį, paragino universitetų rektorius pabandyti „atsisėsti“ į švietimo ministrės kėdę ir debatų metu pagalvoti, kaip galima priimti bendrus sprendimus siekiant pagerinti aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje.
Diplomus teikia per daug institucijų
„Niekada nebus studijų kokybės, jeigu Lietuvoje bus tiek diplomus teikiančių institucijų, kiek yra šiuo metu“, – tikino KTU rektorius Petras Baršauskas. Jis teigė, kad didelis universitetų bei kitų aukštojo mokslo institucijų kiekis mažina trauką studijuoti. Pasak P. Baršausko, gabiausieji mokiniai turėtų būti atrinkti vadovaujantis stojamojo balo kriterijumi; jis turėtų būti keliamas. Stojamąjį balą kelti ragina ir Juzeliūnas.
Priešingos pozicijos laikėsi J. Augutis. Jis teigė, kad negalima palikti už durų tų, kuriems savo gabumų nepavyko atskleisti per brandos egzaminus.
Diskusijos apie stojamojo balo kėlimą suaktyvino auditorijos reakciją. Vienas moksleivis klausė: „Mums balą kelsite, o profesoriams?“
Užtektų trijų keturių universitetų
Vis dėlto diskusijos dalyviai sutarė dėl vieno klausimo – aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug. Auditorija taip pat palaikė šią idėją ir dauguma mokinių paklausti, kiek universitetų turėtų likti Lietuvoje, rinkosi tarp trijų ir keturių universitetų.
Vis dėlto mokinių auditorija kaip vieną iš didžiausių švietimo sistemos problemų įvardijo ne tik per didelį aukštųjų mokyklų skaičių. Jie baiminosi dėl akademikų profesionalumo ir gebėjimo mokyti. Universitetų vadovai pripažino, kad ši problema turėtų būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu. Niekam ne paslaptis, kad akademinės bendruomenės atlyginimai toli gražu neatitinka pasaulio universitetų lygio.
Tiek švietimo ir mokslo viceministras, tiek universitetų rektoriai mokinius tikino, kad, įvykdžius universitetų konsolidaciją, ne tik padidėtų akademinės bendruomenės atlyginimai, bet ir mažėtų studijų kaina, o gauti valstybės finansuojamą vietą universitete būtų lengviau.
Be to, universitetų konsolidacija padidintų studijų kokybę, nes neliktų viena kitą dubliuojančių studijų programų skirtingose aukštosiose mokyklose ir būtų sutelkti geriausieji specialistai.
Džiugino geri mokinių klausimai
Diskusijos dalyviai ypač džiaugėsi moksleivių aktyvumu ir jų tiksliais, aktualiais klausimais. Jie mano, jog proga jaunus žmones supažindinti su jiems aktualiais klausimais buvo išnaudota ypač efektyviai.
„Esu didelis gerbėjas tokių susitikimų, kuriuose valdžios atstovai kalbasi su žmonėmis, arba, kaip šiuo atveju, universitetų atstovai kalbasi su savo būsimaisiais studentais, moksleiviais. Didelis turtas, kad galime turėti tokį laisvą grįžtamąjį ryšį, puiku išgirsti tikrai gerus klausimus“, – džiaugėsi diskusijos moderatorius A. Perednis.
Projekto „Mokiniai renka(si)“ projekto vadovė, KTU Viešojo valdymo, Europos studijų programų vadovė Eglė Vaidelytė teigia, jog pirmą kartą šio tęstinio socialinio edukacinio projekto rėmuose debatai organizuojami ne politikos, o viešosios politikos klausimu. Anksčiau moksleiviai yra rinkę Seimą, merą, Europos Parlamentą.
„Šis projektas skirtas mokiniams tam, kad būtų ugdomas jų pilietinis aktyvumas. Apie aukštojo mokslo ateitį daug diskutuojama valdžios lygmeniu, bet tai ne ką mažiau svarbu esamiems abiturientams, būsimiems studentams“, – teigė E. Vaidelytė.
Apibendrindami diskusijos temą, dalyviai teigė, jog ateities universitetas turėtų būti atviras visuomenei, reaguoti į rinką ir besikeičiančią aplinką.
KTU nuotr.