Pensilvanijos universiteto Šėjaus akių instituto klinikos mokslininkė Džina Benet (Jean Bennett) atsargiai tikisi, kad elementarus genų sukeitimo metodas, kurį jį išrado ir jau išbandė pacientams, gali būti veiksmingas gydant įvairias aklumo formas. Aklumui gydyti šiandien pasitelkiamos ir kamieninės ląstelės bei bioninės tinklainės, o mokslininkų ir gydytojų išsikelti tikslai ambicingi – iki 2020 m. įveikti aklumą. Nors laiko lieka nedaug, tačiau medicinos pažanga yra didžiulė – įrodo žurnale „National Geographic Lietuva“ publikuojamas straipsnis.
Vienas naujausių gydymo metodų – genų terapija, vykdoma dviem etapais. Visų pirma tirpalas, kuriame yra gerybinis virusas su RPE65 genu, perduodančiu nurodymus regai būtinam baltymui, įšvirkščiamas prie pažeistų fotoreceptorių ląstelių. Tada virusas perduoda sveikus RPE65 genus ir šių genų baltymų produktai leidžia fotoreceptoriams paversti šviesą rega. Kitaip tariant, į ligos pažeistą akį įterpiama sveika to paties geno kopija, kuri ir pašalina sutrikimus.
Šio metodo išradėja Dž. Benet ir kiti mokslininkai viliasi, kad pakoregavus genų terapijos metodą netrukus gydytojai galės gana anksti – galbūt dar gimdoje – aptikti bei išgydyti ir kitus genetinius sutrikimus, taip užkirsdami kelią akių ligoms arba atitaisydami joms padarytą žalą. Tai būtų milžiniška pažanga ir didelis žingsnis į priekį, nes šiuo metu nemato maždaug vienas iš 200 pasaulio gyventojų, t. y. 39 mln. Dar 246 mln. mato taip prastai, kad gyvenime patiria vidutinių arba didelių apribojimų. Aklumas neretai daro įtaką ir šimtų milijonų žmonių, dažniausiai artimųjų, padedančių neregiams, gyvenimui.
Regos pablogėjimą sukelia akių ligos bei sutrikimai, pavyzdžiui, struktūriniai pakitimai, ir senatvė, tačiau „National Geographic Lietuva“ duomenimis, maždaug 80 proc. atvejų ligoms galima užkirsti kelią arba jas pagydyti. Dauguma žmonių, turinčių sutrikusią regą, gyvena besivystančiose šalyse (apie 90 proc.), tačiau visuomenei senstant akių ligų daugėja: 82 proc. neregių yra 50 metų amžiaus arba vyresni.
Nors genų terapija dar tik bandoma, daliai neregių vilties įžiebia ir kiti mokslo laimėjimai. Per pastarąjį dešimtmetį neregiams bent iš dalies susigrąžinti regą padėjo ir kitose dviejose srityse atliekami tyrimai: kamieninių ląstelių ir biomedicininių implantų. „Vis daugėja vilčių, kad sutrikusias tinklainės ląsteles, kurios dažnai sukelia aklumą, bus galima pakeisti arba atgaivinti kamieninėmis ląstelėmis – ankstyvojo vystymosi etapo ląstelėmis, dar netapusiomis akių, smegenų, rankų ir kojų sudedamosiomis dalimis. Taip pat neregiams nedidelės raiškos regą suteikia pirmosios kartos bioninės tinklainės – mikroschemos, vietoj sutrikusių tinklainės ląstelių renkančios ir sustiprinančios šviesą“, – rašoma „National Geographic Lietuva“.
Yra ir kita su akimis vykdomų tyrimų ir jų gydymo metodų pusė. Akims vis daugiau dėmesio skiriama dar ir dėl to, kad jose galima saugiai ir palyginti nesunkiai išbandyti gydymo priemones, kurias galbūt vėliau pavyktų pritaikyti kitoms organizmo vietoms.
„National Geographic Lietuva“ nuotr.