Ne vienus metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad, maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos nerandama.
Gyvūniniuose produktuose GMO nerasta
Visuomenėje sklandančios kalbos, kad Lietuvoje auginami gyvuliai šeriami vien tik GM pašarais, todėl GMO patenka kone į visus gyvūninius produktus, tėra vienas iš daugelio šiuolaikinę maisto pramonę gaubiančių mitų.
Pastaraisiais metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) buvo ištirta daugiau kaip dešimt paukštienos ir gyvulių mėsos, taip pat kiaušinių mėginių ir nė viename iš jų GMO nebuvo rasta.
Lietuvoje atliekami tyrimai dėl GMO patvirtina užsienio mokslininkų analizes ir jų išvadas. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertino, kokia yra tikimybė, kad transgenai (svetimi genai, naudojami kuriant naujas augalų ar gyvūnų formas) ar jų produktai gali būti įterpti į gyvūnų audinius ir jų produktus, pavyzdžiui, mėsą, kiaušinius, pieną. „EFSA GMO padalinio mokslininkai, atlikę išsamią analizę, pateikė išvadas, kad iki šiol nėra jokių moksliškai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad pakeista DNR (rekombinantinė dezoksiribonukleinorūgštis) patenka į gyvūnų, šertų GM pašaru, audinius ar organus“, – pabrėžia NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Morkūnas.
EFSA mokslininkai nustatė, kad, ruošiant, pavyzdžiui, malant ar kitaip mechaniškai apdorojant augalus, pakeista DNR nėra paveikiama, tačiau ekstrahavimo ar džiovinimo kaitinimo būdu procedūros DNR smarkiai suardo. Taip pat DNR suyra pašarų kompostavimo metu.
EFSA GMO specialistai konstatavo, kad ir gyvūnų virškinimo trakte vykstantys procesai visiškai suardo DNR ir baltymus iki jų pirminių sudedamųjų dalių, todėl jokie genetinės modifikacijos požymiai virškinimo metu nėra išsaugomi. „Šie procesai yra seniai ištirti ir gerai žinomi. Jie aprašyti ir daugybėje naujausių mokslinių studijų, tačiau žiniasklaidoje vis pasirodo kontraversiškų, moksliniais duomenimis neparemtų pareiškimų apie GMO žalą ar naudą“, – sako M. Morkūnas.
Žmonių ir gyvūnų organizmai svetimus DNR „suvirškina“
Dar vienoje EFSA mokslinėje išvadoje, kuri patvirtina, kad GMO nepatenka į gyvūninės kilmės produktus, teigiama, jog žmogus, valgydamas kasdienį maistą: duoną, daržoves, vaisius, mėsą, nuolat sąveikauja su svetimų organizmų (augalų, gyvūnų) DNR, taip pat ir gyvūnai kartu su pašaru nuolat turi sąlytį su svetima DNR ar svetimais baltymais. Šiuo atveju organizmui nėra jokio skirtumo, ar su maistu gaunama DNR yra pakeista, ar būdinga įprastuose maisto produktuose.
„Dauguma mokslinių studijų, tiriančių GM augalų virškinimą, atliekamos su gyvūnais, tačiau šiandien žinomas ir vienas tyrimas, atliktas su žmonėmis, valgiusiais GM soją. Jo rezultatai patvirtina ankstesnius stebėjimus: gyvūnų ir žmonių virškinimo traktas visiškai suardo bet kokią svetimą DNR, taip pat ir GM augalų“, – teigia M. Morkūnas.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į seniai nuodugniai mediciniškai ištirtus gyvūnams ir žmonėms būdingus apsauginius mechanizmus (imuninės sistemos savybes), kurie itin gerai pritaikyti apsisaugoti nuo svetimos DNR ir baltymų. „Kasdien susidurdami su tūkstančiais svetimų DNR, pavyzdžiui, įvairiomis bakterijomis, gyvūnų ir žmogaus organizmai sugeba juos aptikti, suskaidyti („suvirškinti“ ląstelės lygmenyje) ir pašalinti iš organizmo. Taigi, vertinant teorinę tikimybę, kad virškinimo metu suskaidytos DNR ar baltymų fragmentai vis dar galėtų išlikti biologiškai aktyvūs, reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, jog bet kokia fiziologiškai aktyvi ir organizmui svetima DNR ar baltymas dėl imuninės sistemos yra identifikuojami ir nedelsiant pašalinami iš organizmo“, – dėsto NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojas M. Morkūnas.
Etiketėje turi būti informacija apie GMO
Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni tiriamiausių produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, mokslininkai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei vertindami tradicinį maistą. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienus metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonėms vartoti.
Net ir po tokio ilgo ir sudėtingo patvirtinimo proceso maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse tai turi būti nurodyta. Pavyzdžiui: „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.“
ES šiuo metu įteisinta daugiau kaip 30 GM augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės.
VMVT reguliariai atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Jį galima peržiūrėti VMVT internetinėje svetainėje adresu http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/genetiskai.modifikuotas.maistas/genetiskai.modifikuotu.maisto.produktu.sarasas/.
VMVT informacija