Per pastaruosius 5–7 metus dėl mokslo progreso iš esmės pasikeitė vėžio gydymo technologijos. Dabar nustatoma ne tik naviko vieta, bet ir jo genetinis, biologinis profilis, pacientui parenkamas individualus gydymas. Kaip bus gydomas ligonis, sprendžia nebe chirurgas, chemoterapeutas ir radiologas, bet ir genetikas, biologas bei kitų sričių specialistai. Dėl šių technologijų daugelio lokalizacijų vėžiu sergantys žmonės pasveiksta. Deja, dar negalima išgydyti užleistu vėžiu sergančių pacientų, tačiau su šiuolaikiniu gydymu jie gali gyventi ilgus metus. Vėžys tapo lėtine liga, kurią galima kontroliuoti, tokia, kaip, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligos ar diabetas. Deja, Lietuvos ligoniai ne visuomet gali pasinaudoti mokslo laimėjimais, nes kai kurios technologijos, ypač vaistai, mus pasiekia pavėluotai. Tai Pasaulinės kovos su vėžiu dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje „Mokslo inovacijos suteikia viltį gyventi“ teigė specialistai.
„Pasaulyje vis daugiau žmonių serga vėžiu. Taip yra todėl, kad visuomenė sensta, o vėžys dažniausiai yra vyresnių žmonių liga, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Dėl šiuolaikinių inovatyvių technologijų ligą galima nustatyti anksti ir ją išgydyti.“
Išsivysčiusiose Vakarų šalyse mažėja onkologinių ligonių mirtingumas ir ilgėja ligonių išgyvenamumas, deja, mes tuo pasigirti negalime. „Lietuvoje veikia keturios profilaktinės ankstyvos vėžio patikros programos, kurioms skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau vis tiek maždaug trečdaliui naujai susirgusių žmonių vėžys nustatomas per vėlai, nes apie pusę žmonių neateina pasitikrinti“, – teigia profesorius.
Įrodyta, kad, pacientą gydant inovatyviais vaistais, metastazių atsiradimą vidutiniškai galima nutolinti net trejus metus. Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sako, kad netgi jei vėžys išplinta, yra galimybių jį valdyti.
„Iš esmės pasikeitė onkologinių ligonių gydymas. Dabar pacientams taikome ne vien chemoterapiją, bet ir sisteminį medikamentinį gydymą. Tai reiškia, kad ligoniui gali būti skirta ir senoji chemoterapija, ir inovatyvūs vaistai – taikinių, imuno, hormonų terapija. Vaistai gali būti derinami tarpusavy. Dėl tokio gydymo ilgėja žmonių net su išplitusiu vėžiu išgyvenamumas“, – sako gydytoja.
Dėl mokslo atradimų vis daugiau sužinoma, kokie genai atsakingi už vėžio vystymąsi. Todėl gydymas planuojamas tik tuomet, kai nustatomas vėžio profilis, t. y. kai žinomi tam tikri receptoriai, ląstelių pakitimai, molekulinė sandara. Gydymas dabar ne tik vaistais, bet ir chirurginis, radiologinis.
Nacionalinio vėžio instituto išorinės spindulinės terapijos skyriaus vadovas dr. Darius Norkus tvirtina, kad radiologinis gydymas, kurio reikia beveik pusei visų onkologinių ligonių, tampa saugesnis – aparatūra tampa tikslesnė, ligoniai mažiau patiria šalutinių reiškinių. Anksčiau naviką pavykdavo sunaikinti per keliolika ar net keliasdešimt procedūrų, dabar tai pavyksta padaryti vienu ar keliais kartais.
Per pastaruosius 10 metų iš esmės pasikeitė ir kraujo vėžiu sergančių ligonių gydymas – turime ir taikinių, ir imunoterapiją, Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijos centras yra didžiausias Europos Sąjungoje.
„Daugelis pacientų turi galimybę gauti geriausią gydymą, ir daugelis jų pasveiksta nuo kraujo vėžio, o tie, kurie nepasveiksta, gali ilgai kokybiškai gyventi. Tai dideli laimėjimai, bet turime ir problemų, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius. – Viena didžiausių – inovatyvių vaistų prieinamumas – naujos technologijos, inovatyvūs vaistai pasiekia šalį, tačiau tai vyksta per lėtai.“
Sveikatos apsaugos ministerija Seimui pateikė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įdiegti naują vaistų vertinimo sistemą. Naujiems vaistams planuojama nustatyti finansinį „slenkstį“ – 30 tūkstančių eurų už vienus kokybiškus gyvenimo metus. Tačiau naujų efektyvių vaistų onkologinėms ligoms gydyti kaina gerokai viršija tokį „slenkstį“.
„Šis modelis sukurtas tam, kad taupytų lėšų, o ne padėtų ligoniams. Mes, gydytojai, teiksime pasiūlymus, kad toks modelis nebūtų patvirtintas“, – įsitikinęs prof. L. Griškevičius.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas priduria, kad jis sudarys dar daugiau kliūčių naujiems vaistams patekti į šalį, nors kai kurie jų jau septynerius metus laukia eilėje.
„Greitai jie nebebus inovatyvūs. Onkologiniai ligoniai negali laukti“, – sako ligonių atstovas ir atkreipia dėmesį, kad nors pas mus yra modernios diagnostikos priemonės, kartais ligoniams jos neprieinamos, nes ligonių kasos nekompensuoja tyrimų ir, jeigu ligonis nesuranda kelių šimtų ar net tūkstančių eurų, jam negali būti nustatyta liga ir skirtas gydymas.
Pixabay.com nuotr.