Galvojate keisti darbą, tačiau nesate tikri, kokioje srityje norite save išbandyti; ką tik baigėte mokyklą ir neapsisprendžiate, kokią specialybę rinktis; esate senjoras ir save „nurašote“ kaip nebereikalingą visuomenei; norite gyventi tvariau, bet nesiseka keistis; rūkote ir negalite mesti. Tokios ir daug kitų panašių gyvenimiškų situacijų, į kurias patenkama kasdienybėje, gali trikdyti ir neleisti žengti atsakingų žingsnių, o galų gale – sukelti nepasitikėjimą savimi, nerimą ir netgi depresiją.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros docentės, supervizorės, profesinių santykių konsultantės Rasos Naujanienės, vienas iš veiksmingų metodų, kuriuos savo praktikoje taiko psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, – motyvacinis interviu. Jo tikslas – sukelti pokyčius ir padėti žmonėms siekti savo tikslų. Dažniausiai tai yra pokalbis su specialistu, kurio metu užduodami tam tikri klausimai, padedantys suprasti žmogaus vidinę motyvaciją ir pasiryžimą veikti.
Yra toks posakis: „Žolė neaugs greičiau, jei ją tempsime“, – sako R. Naujanienė. Taigi, pasak specialistės, motyvacinis interviu tinka ne krizinėms, o lėtinėms situacijoms spręsti. Elgesys formuojasi ir palaikomas ilgai, tad ir jo keitimo procesas nėra paprastas ir greitas.
Sprendimą veikti padaro žmogus
Tarkime, klientas piktnaudžiauja alkoholiu, nebemato tikslo gyventi. Pokyčių keliu jį vedantis socialinis darbuotojas bandys išsiaiškinti, o kas gi žmogui vis dėlto svarbu – gal tai sveikata, vaikai, o gal draugai. Jis bandys rasti, kas žmogų džiugina, ir taip sužadinti jo motyvaciją: „O gal vis dėlto pabandom?“, „Koks gali būti vienas mažas pirmas žingsnelis pokyčio link?“. Socialinis darbuotojas nedalins patarimų, ką daryti, – sprendimą veikti turi atlikti pats žmogus.
Motyvacinio interviu metu klientas skatinamas analizuoti save, pamatyti savo stipriąsias puses. Padedantis specialistas stengiasi būti empatiškas, atskleisti įvairius kliento užimamus vaidmenis kasdienybėje. Rasa Naujanienė pabrėžia, kad labai svarbu žmogaus neskubinti, nekaltinti, neteisti, nepamokslauti.
Taikyti motyvacinį interviu nėra paprasta. Kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam. Tad pats specialistas nuolat ieško, kuriuo keliu vesti klientą. Be to, reikia neprarasti budrumo. Mat gali būti, kad klientas atsakydamas į klausimus parodo save tik iš idealios pusės, o jo elgesys gali slėpti dalykus, keliančius grėsmę sveikatai ar netgi gyvybei.
Svarbu džiaugtis mažais žingsniais
Pasak R. Naujanienės, labai dažnai taikant motyvacinio interviu praktikas susiduriama su pasipriešinimu, tad sėkmei svarbus yra kliento ir specialisto bendradarbiavimas. O tam reikalingas tarpusavio pasitikėjimas. Suprantama, kad pasitikėjimas yra įgyjamas su laiku. Tad tai yra dar viena iš priežasčių, kodėl procesas nėra greitas.
Dažnai klientai iš socialinių darbuotojų tikisi greito ir matomo rezultato. Tačiau pokyčių kelyje kartais labai dideliu žingsniu gali tapti maži veiksmai ir jais reikia išmokti džiaugtis. Pokyčiai apima keletą etapų: kai asmuo dar nesvarsto apie pokyčius; svarsto vertindamas „už“ ir „prieš“; apsvarsčius pereinama prie pasiruošimo, planuojamas pokytis ir jam įsipareigojama.
Motyvacinio interviu klausimų pavyzdžiai:
- Kokius pokyčius norėtumėte matyti savo gyvenime? Šis klausimas padeda suprasti asmens motyvaciją ir tikslus.
- Kokie yra jūsų ilgalaikiai tikslai? Kokie būtų pagrindiniai privalumai, jei pasiektumėte savo tikslus? Klientas su specialistu aptaria, ką nori pasiekti ir kodėl tai svarbu.
- Kokių kliūčių gali kilti keičiant šį elgesį? Identifikuojamos galimos kliūtys ir galimi sprendimai.
- Kokias savo stiprybes galite panaudoti, kad pasiektumėte pokyčius? Kokie veiksmai artina prie norimo elgesio pokyčio? Apsibrėžiami konkretūs žingsniai, numatomos galimos kliūtys.
- Kaip galite įveikti iššūkius ir išlaikyti motyvaciją? Kaip jaučiatės dėl žingsnių, kuriuos jau žengėte? Aptariamos strategijos, kaip išlaikyti pastovų norą keisti elgesį.
Sėkmingai įgyvendinus pradinių etapų užduotis pereinama prie veiksmų, kuriais siekiama pakeisti konkretų elgesį. Jei veiksmai sėkmingi, pereinama į paskutinį – palaikymo etapą, kuriame asmuo stengiasi išlaikyti ir palaikyti ilgalaikius pokyčius. Reguliariai vertinama, kaip sekasi pasiekti savo tikslus. Tai padeda išlaikyti motyvaciją ir prisitaikyti prie pokyčių.
Atkrytis – natūralus etapas
Rasa Naujanienė teigia, kad motyvacinio interviu taikymas susijęs su elgesio pokyčių etapų modeliu. Vienas iš dažnai pasitaikančių elgesio pokyčių etapų yra atkryčio etapas. Tarkime, žmogus, kuriam jau pavyko atsisakyti žalingo elgesio ir pradėti gyventi „naują gyvenimą“ ar gyvenimą be žalingų įpročių, vis dėlto sugrįžta prie senų elgesio modelių.
Anot specialistės, tai natūralu, nes pokyčiai yra ne linijinio, o spiralinio proceso dalis, tad svarbu nežiūrėti į atkrytį kaip į nesėkmę. Ji pataria į atkrytį žiūrėti kaip į galimybę geriau suprasti pačią situaciją, analizuoti, kodėl įvyko atkrytis. „Kartais reikia žengti vieną žingsnį atgal, kad po to galėtum žengti du žingsnius pirmyn“, – sako R. Naujanienė. Konsultuojantis socialinis darbuotojas šio etapo metu žmogų ruošia kitam badymui, susijusiam su elgesio pokyčiu.
Kaip pritaikyti kasdienybėje
Nors motyvacinio interviu taikymas gali atrodyti sudėtingas, anot R. Naujanienės, jo elementus kiekvienas gali panaudoti savo kasdienybėje. Tarkime, esate situacijoje, kai norite keisti darbą, pasirinkti kitą karjeros kelią. Stovite prie lemtingo pasirinkimo, galite jausti spaudimą ir nežinoti, kuri sritis jums labiausiai tinka. Motyvacinio interviu klausimai gali padėti suprasti jūsų vidinę motyvaciją, interesus ir tikslus.
Taigi, imkite lapą popieriaus ar atsidarykite naują dokumentą kompiuteryje ir rašykite. Pirmiausia klauskite savęs: kodėl noriu pasirinkti šią sritį, kokie mano ilgalaikiai tikslai, kokių kliūčių gali kilti pasirenkant šį kelią, kokie veiksmai artina mane prie norimo tikslo.
Atsakymas gali būti panašus į šį: „Man svarbu pasirinkti sritį, kurioje galėčiau įgyti vertingos patirties ir prisidėti prie bendruomenės. Man patinka dirbti su žmonėmis ir spręsti socialinius iššūkius, todėl norėčiau pasirinkti socialinio darbo sritį. Mano tikslas yra padėti žmonėms ir prisidėti prie socialinės gerovės. Ši sritis man suteiktų energijos ir aistros, todėl noriu ją tyrinėti toliau.“
Tekstą parengė socialinių paslaugų srities darbuotojų Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC). Profesinių kompetencijų tobulinimo centras įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
PKTC organizuoja mokymus ir nuolat stiprina socialinių darbuotojų kompetencijas. Rasa Naujanienė skaitė paskaitą PKTC mokymuose socialiniams darbuotojams apie motyvacinio interviu taikymo praktikas. Apie elgesio pokyčių etapų modelį galima daugiau paskaityti R. Naujanienės sukurtoje interneto svetainėje pokyciumodelis.eu.