„Kalbėdami apie stresą, žmonės labai dažnai painioja terminus. Blogos žinios, konfliktai, finansiniai sunkumai, traumos, prastas maistas, užterštumas anaiptol ne stresas. Stresas yra mūsų reakcija į visus šiuos dirgiklius, reakcija į patį gyvenimą“, – pokalbį apie tai, kodėl dauguma žmonių gyvena nuolat patirdami stresą, pradeda lektorė, asmenybės ugdymo trenerė Rita Regalė.
Jos teigimu, žmonijos nuo kasdienės įtampos neišgelbės galybė informacijos internete, medikų patarimai ar kalnai knygų, parašytų šia tema. „Vieni tiesiog intuityviai žino, kaip valdyti stresą ir tuo naudojasi iš įpročio, kiti galbūt streso valdymo būdus žino, bet jais nesinaudoja, tretiesiems trūksta ir žinių, ir valios kapstytis iš diskomforto būsenos. Mūsų savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso ne nuo žinių kiekio, o nuo kasdienio minčių avilio galvoje, elgesio įpročių, kalbų ir požiūrio į patį gyvenimą“, – teigia lektorė R. Regalė.
Kaip ji sako, stresas – ne žmonijos rykštė, tai – nuolatinis palydovas, su kuriuo reikia išmokti sutarti. „Yra teigiamas stresas – eustresas ir neigiamas – distresas. Eustresas mus skatina veikti, planuoti, daryti. Pavyzdžiui, tokį stresą jaučia sportininkai prieš varžybas ar lektoriai prieš seminarus. Distresas yra neigiama mūsų reakcija, tai – tas stresas, kuris išvargina, sukelia chroniškas ligas. Distresas veda depresijos, pykčio, nevilties ar net apatijos link. Taigi jei mūsų reakcija į stimulus yra neigiama – distresuojame, jei teigiama – eustresuojame“, – paprastai paaiškina lektorė.
Yra pastebėta, kad aukštesnio intelekto, didesnio sąmoningumo, platesnių pažiūrų žmonės neutraliau reaguoja į stresą sukeliančias priežastis. Jie rečiau išgyvena distresą.
Kokie žmonės pirmieji pasiduoda įtampai ir tampa neigiamų emocijų įkaitais? Asmenybės ugdymo trenerės R. Regalės teigimu, į šią kategoriją dažniausiai patenka emocijų nesugebantys suvaldyti, jautrūs, siauros pasaulėžiūros asmenys.
Nuolatinė įtampos būsena sukelia ne tik blogą nuotaiką, nerimą, bet ir fizinių skausmų, chroniškų ligų. „Kiekviena liga, negalavimas, emocinis nestabilumas mums ir parodo, kad mūsų požiūriui yra kažkas negerai, kad „ne taip veikia mūsų galva“, kad ne tomis vertybėmis ir principais vadovaujamės gyvenime. Deja, daugiau nei 80 proc. žmonių gyvenimas yra persunktas baimės, naikinančios vidinės darnos būseną. Visa sistema, kurioje gyvename, skatina vartoti, bijoti mirties, ligų, vienatvės, karo. Ir tik mūsų pačių sąmoningumas yra tam priešnuodis. Egzistuoja daugybė streso valdymo technikų. Nustebtumėte sužinoję, kokios jos paprastos, greitai išmokstamos ir veiksmingos“, – pasakoja R. Regalė.
Lektorė vadovauja transformaciniams asmenybės ugdymo seminarams internetu ir praktiniams užsiėmimams, per kuriuos moko veiksmingų streso valdymo technikų. Jas taikant galima greitai suvaldyti kylančią įtampą, panikos būseną ir atsikratyti nemalonių emocijų lavinos. R. Regalės teigimu, yra tokių pratimų, kuriuos atliekant įmanoma vos per 5–7 minutes atsigauti net ir po didžiausio šoko.
„Kitas labai svarbus dalykas, ko mokau žmones, – ką daryti, kad nebebūtų, ko valdyti. Dalijuosi žiniomis apie būdus, kuriais įmanoma pašalinti stimulus, sukeliančius neigiamas reakcijas, praktiškai mokomės, kaip užkirsti kelią šioms proto šiukšlėms, turinčioms vienintelį tikslą – paklaidinti neigiamų emocijų labirinte“, – sako asmenybės ugdymo trenerė.
Jos žodžiais tariant, pagerinti savo gyvenimo kokybę galima kasdien skiriant nors kelias minutes streso valdymo pratimams.
Pagrindinis lektorės patarimas tiems, kurie šiandien gyvena nuolat kovodami su stresu, – pradėti veikti. „Dauguma žmonių net nesusimąsto, kad viskas gali būti kitaip, nes elgiasi kaip robotai: galvoja tą patį, jaučia tą patį, daro tą patį. Mūsų gyvenimas yra toks, apie kokį nuolat galvojame. Jeigu žmogus mano, kad gyvenimas kančia, – tai jis ir gyvens kančioje. Bet kai jam tai nusibosta arba kai jis jau nebegali to nuolatinio skausmo pakęsti, ateina laikas permainoms. Sėkmės lydimi žmonės žino, kad keistis reikia nuolatos, kad mokytis reikia visą gyvenimą, nes mes visi ir atėjome į šią planetą tam, kad įveiktume visus apribojimus, kliūtis, nuolatos tobulėtume ir augtume“, – linki asmenybės ugdymo trenerė R. Regalė.