Remiantis šių metų sausį atlikto tyrimo duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas nesuvaldo darbe patiriamo streso. Streso valdymo konsultanto Luko Mackevičiaus teigimu, šiandien sąvoka „stresas“ yra pernelyg dažnai vartojama norint pabrėžti neigiamas emocijas ir patirtis. Tačiau yra pamirštama, kad tinkamai nukreipta streso energija padeda tobulėti, siekti asmeninių bei profesinių tikslų, pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir mėgautis visaverčiu gyvenimu.
Tai akcentuoja ir lyderystės mentorius iš Nyderlandų Peteris Whiskerdas, dalyvausiantis pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje „StressOff“. Jis pristatys 10 strategijų, kaip susidoroti su stresu, ir jas pagrįs karinėje aplinkoje naudojamu VUCA akronimu. Šios raidės žymi nepastovumą, netikrumą, painumą ir dviprasmybes, su kuriomis nuolat susiduriame.
25 metų vadovavimo patirtį įvairiose tarptautinėse įmonėse turintis P. Whiskerdas atkreipia dėmesį į vieną iš 10 strategijų – „matykime pusiau pilną stiklinę“. Ekspertas išskiria penkias šios strategijos dedamąsias, padedančias sėkmingai įveikti stresines situacijas:
- Būkite optimistai. Tyrimais įrodyta, jog mūsų mintys turi įtakos imuninei sistemai. Taigi, žvelgiant į gyvenimą pozityviai, galima gyventi ilgiau, būti sveikesniems bei laimingesniems.
- Galvokite kaip laimėtojai. Patyrę nesėkmę, pasirinkite laimėtojo, o ne aukos vaidmenį. Prisiėmę atsakomybę, atsiribosite nuo neigiamų emocijų ir blaiviai įvertinsite savo veiksmus, pasimokysite iš patirties. Tokiu būdu išvengsite kitų kaltinimo ir nereikės būti aplinkybių įkaitu.
- Stebėkite savo mintis. Žmogaus smegenų kamiene esanti tinklinė aktyvinamoji sistema (angl. Reticular Activating System, RAS) turi įtakos jo mąstymui ir lemia gebėjimą pasiekti teigiamų rezultatų. Pasirenkant konkrečias žinutes, tikslus, saviįtaigos teiginius ar vizualizacijas, galima sąmoningai užprogramuoti šią smegenų dalį. Tad jeigu nuolatos galvosite ir sakysite, kad galite pasiekti savo užsibrėžtą tikslą, jūsų pasąmonė padės jums tai įgyvendinti.
- Netoleruokite pasiteisinimų. Kovokite su savo pasiteisinimais, kuriuos sugalvojate tam, kad kažko nedarytumėte.
- Mokykitės iš klaidų. Kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais ir problemomis. Tačiau streso energiją tinkamai išnaudoja tie, kurie šias nesėkmes priima kaip suteiktas galimybes tobulėti.
Gebėjimas susitvarkyti su neigiamomis emocijomis ir įtampa padeda sukurti palankią aplinką, kurioje galime augti, siekti užsibrėžtų tikslų. Moksliškai įrodyta, jog suvaldytas stresas užtikrina ilgesnį gyvenimą ir geresnę savijautą, padeda kurti laimingus ir sėkmingus santykius. Žmonės, gebantys kontroliuoti neigiamas emocijas, pasižymi optimizmu ir patys dažniau imasi iniciatyvos, turi daugiau energijos ir yra labiau motyvuoti, kūrybingesni ir spontaniškesni. Atsikratę įtampos ir nerimo, jie gali lengviau įveikti kilusias problemas ir atsitiesti po praradimų, greičiau priimti sprendimus ir į iššūkius bei pokyčius žvelgti kaip į naujas galimybes.
P. Whiskerdas atkreipia dėmesį, kad darbuotojų gebėjimas stresą paversti pozityvia energija pirmiausia priklauso nuo vadovų. Juk labai svarbu, kad vadovas sugebėtų daryti teigiamą įtaką ir įkvėpti savo komandą. Pasak jo, minčių bei emocijų darna ir proto higiena tam turi didžiausią įtaką. Vadovai kasdien turi rasti laiko sau, nuraminti savo mintis, kad savo darbuotojus galėtų nukreipti tinkama linkme. Be to, save pažinęs vadovas moka kontroliuoti savo emocijas, o tai taip pat lemia puikų mikroklimatą kolektyve ir padeda kurti organizaciją be streso.