Pradinis / Mokslas ir švietimas / Muzikos pedagogė: „Didžiausia žala mokiniui – mokytojas, neturintis pašaukimo“

Muzikos pedagogė: „Didžiausia žala mokiniui – mokytojas, neturintis pašaukimo“

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos muzikos dėstytoja Aušra Kardašienė teigia, kad mes iki šiol dar nesame pakankamai rimtai įvertinę visų muzikos ugdomųjų galių, tačiau viena aišku – bet kuri meno rūšis labai reikalinga visapusiškam žmogaus lavinimui, o kokybiškas muzikinis ugdymas turi įtakos ne tik emocinei, bet ir kognityvinei bei socialinei žmogaus raidai. Ypač jis svarbus ankstyvuoju žmogaus raidos periodu – vaikystėje.

Matas ir Rokas Kavaliauskai, Aušra Kardašienė. Tado Kazakevičiaus (VU) nuotr.

Muzikiniai gebėjimai susiję su pažintiniais

Daugiau kaip dvidešimt metų jaunimą muzikos mokančiai ir apie muziką pasakojančiai A. Kardašienei ir nuo mokyklos laikų jos lavinamiems muzikos pedagogikos studentams broliams dvyniams Matui ir Rokui Kavaliauskams muzika buvo ne pasirinkimas, o greičiau pašaukimas. Iš pradžių svajoję tapti medikais, vaikinai ėmė svarstyti, kurioje srityje jie yra stipriausi ir jaučiasi geriausiai.

„Gimnazijoje gilinome biologijos žinias, kad galėtume įstoti į mediciną, o muzika visada buvo šalia, bet kaip hobis. Muziką studijuoti nusprendėme labai vėlai. Tik paskutinės klasės antrąjį pusmetį, paskatinti Aušros, intensyviau įsitraukėme į muzikinę veiklą, buvome pastebėti ir pradėjome dainuoti konkursuose, ansamblyje „Fresco“. Tuomet pagalvojome – kam mums medicina, jei muzikuodami darome tai, kas patinka“, – pasakoja vaikinai.

Šiuo metu Šiauliuose studijuojantys Rokas ir Matas yra gimę muzikanto ir mokytojos šeimoje. Vaikinai prisimena, kad tėtis namuose nuolat muzikuodavo, kartu su mama visi dainuodavo, kambarys būdavo apstatytas mikrofonais, kolonėlėmis ir muzikos instrumentais. O nuo 10 metų broliai ėmėsi profesionalaus muzikavimo ir vokalo lavinimo – lankė Šiaulių berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“, muzikos mokykloje mokėsi groti smuiku ir saksofonu.

Paklausta, kodėl verta vaikus jau nuo mažens pratinti prie muzikos ir vestis į muzikinius renginius, A. Kardašienė sako, kad tai plečia vaiko akiratį ir lavina vaizduotę.

„Muzika lavina ne tik muzikinius, bet ir pažintinius, bendravimo bei kalbinius gebėjimus. Todėl reikšminga yra ne tik tėvų, bet ir pradinių klasių mokytojų misija. Kartu dainuojant ir lavinant vaikus formuojamas jų pirminis muzikinis skonis, supratimas apie muziką, taip pat intonacinė klausa, kuri intensyviausiai vystosi iki 10 metų amžiaus“, – aiškina pašnekovė.

Tado Kazakevičiaus (VU) nuotr.

Muzika veikia net negimusius kūdikius

Amerikiečio muzikos terapeuto Dono Campbello teigimu, muzika yra ir vienas svarbiausių bendrojo intelekto lavinimo veiksnių, todėl klausytis muzikos lavinamaisiais tikslais rekomenduojama labai anksti – vaikui dar negimus.

Tyrimais įrodyta, kad mamos klausoma muzika ar dainuojančios mamos balsas teigiamai veikia ne tik jau gimusį, bet ir įsčiose besivystantį vaiką. Jau penktą nėštumo mėnesį jis girdi ir skiria garsus, reaguoja į garso stiprumą bei melodijos ritmą. „Eksperimentų būdu, fiksuojant pilve esančio kūdikio reakciją į muziką, buvo atrastas ir sudarytas sąrašas muzikos kūrinių, kurių rekomenduojama klausytis nėštumo metu. L. van Beethoveno ir J. Brahmso, W. A. Mozarto, A. Vivaldi ir kt. kompozitorių muzika (ypač baroko laikotarpio) nuramino kūdikį. Atpalaiduojamai veikė ir M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“. Klausantis jų vaisiaus širdies plakimas tapdavo lygesnis, ramesnis, vaikas mažiau judėdavo. Sunkiojo roko muzika, atvirkščiai, daugumai negimusių vaikų sukėlė neigiamas reakcijas: vaikai įsčiose pradėjo neramiai, dažnai net skausmingai judėti. Gimęs kūdikis atpažįsta tuos pačius kūrinius ir jie jį ramina, migdo arba aktyvina“, – apie muzikos poveikį pasakoja pedagogė.

Muzika sužadina skirtingus jausmus, todėl reikia žinoti, kokios muzikos kada geriau klausytis. Matas sako, kad abu su broliu muzikos klausosi beveik visada: mokydamiesi, dirbdami, laisvalaikiu.

„Kai mokausi ir ruošiuosi paskaitoms, fone klausau savo terapinių, atpalaiduojančių lo-fi (alternatyviojo roko) stiliaus dainų, važiuodamas į paskaitas irgi“, – sako studentas.

Tačiau Rokas priduria, kad muzikos gali būti ir per daug. Dirbdami renginiuose, kuriuose paprastai būna labai daug ir garsios muzikos, vaikinai pradeda vis labiau vertinti ir tylos minutes.

Ansamblis pasiekė projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ didįjį finalą

Ankstyvas susidūrimas su muzika tiek namuose, tiek muzikos mokykloje ir pažintis su muzikos mokytoja Aušra Matą ir Roką atvedė į vokalinį ansamblį „Fresco“.

Praėjusį rudenį A. Kardašienės vadovaujamas ansamblis dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos balsas. Kartos“, jame skambėjo pačios pedagogės aranžuotos dainos. „Šiame projekte teko kurti visas aranžuotes dainoms, kurias parinko projekto komanda. Tuo metu klausiau tokios muzikos, kokios paprastai mažai klausau, ir atradau ją iš naujo. Tai buvo senų grupių, kurios anksčiau buvo labai populiarios, dainos“, – sako ansamblio vadovė.

Ji žavisi grupės „Pentatonix“ populiarių melodijų aranžuotėmis, kurios įkvėpė ir „Fresco“ kolektyvo tapatybės paieškas bei paskatino pamėgti a cappella dainavimo stilių. Todėl būtent su jų daina „White Winter Hymnal“ kolektyvas atėjo į pirmas „Lietuvos balso“ perklausas ir nukeliavo iki didžiojo finalo, o jame užėmė antrąją vietą.

„Antroji vieta mums buvo didelis laimėjimas. O dalyvavimas projekte „Lietuvos balsas. Kartos“ – tarsi kompensacija kolektyvo nariams už nedalyvavimą muzikiniuose renginiuose visą pandemijos laikotarpį. Iki šiol bendraujame su šio projekto atstovais ir manau, kad ateityje dar būsime ne kartą pastebėti. Jau gegužę turėjome progą kartu su Rosita Čivilyte dainuoti „Žalgirio“ arenoje vykusiame koncerte Ukrainai paremti“, – sako pašnekovė.

Tado Kazakevičiaus (VU) nuotr.

Didžiausias įžeidimas – muzikos pamokų nuvertinimas

Kaip pasakoja dėstytoja A. Kardašienė, jos darbo misija yra vaikus ne tik supažindinti su įvairia muzika, puoselėti vaiko muzikalumą ir muzikos supratimą, bet ir išmokyti didžiuotis savo šaknimis, nesigėdyti dainuoti lietuviškų dainų, keisti stereotipinį mąstymą, kad muzika nėra svarbus ar net apskritai ne mokomasis dalykas.

„Man tai būtų, ko gero, pats didžiausias įžeidimas, jei kas nors man taip drįstų pasakyti. Man mano darbas yra labai įdomus ir nerutininis, nes leidžia pažinti labai įvairią muziką.

Aš savo dėstomą dalyką labai gerbiu ir požiūrį į savo muzikos pamokas formuoju pati. Kokį mes požiūrį formuojame į savo dalyką, priklauso tik nuo mūsų pačių – mokytojų“, – įsitikinusi pedagogė.

Todėl, pasak jos, pati didžiausia žala mokiniui, kurią gali padaryti mokytojas, – tai darbas su juo neturint pašaukimo ir polėkio. Ji pažymi, kad Matas ir Rokas pedagoginį talentą tikrai turi. Atrodo, kad net praktikos metu vedamoms pamokoms jiems nereikia ruoštis, vaikai išsižioję sėdi ir klauso, kaip jie pasakoja apie muziką.

Pati muzikos pedagogė stengiasi jaunimą išmokyti taip, kad baigę mokyklą jie norėtų nueiti paklausyti miuziklo, atpažintų garsiausių klasikų atliekamus kūrinius ir per radiją išgirdę klasikinį kūrinį iš karto neperjungtų radijo stoties.

Muzikiniai gebėjimai lavinami ar įgimti?

Dažnai manoma, kad meninei veiklai, tokiai kaip muzika, šokis, dailė, reikalingas išskirtinis talentas, tačiau vaikus muzikos mokanti Aušra įsitikinusi, kad labai retais atvejais gimstama su ypatingais gabumais muzikai ir daug dažniau jie yra išlavinami kaip ir bet kurie kiti pažintiniai gebėjimai.

„Aš turėjau begalę pavyzdžių, kada vaikas pas mane atėjo be intonacinės klausos, bet labai anksti pradėjus jį lavinti pavyko pasiekti gerų rezultatų. Mokiau mergaitę, kuri labai norėjo dainuoti chore, bet jos balso diapazonas buvo labai siauras, beveik nepataikė į toną. Bet per didelę kantrybę ir didelį tos mergaitės norą gražių rezultatų pavyko pasiekti per metus. Kartais vidinė motyvacija ir darbštumas duoda daugiau negu stiprus balsas ir muzikiniai gabumai, kuriais nėra naudojamasi, jie nėra lavinami“, – teigia pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad skirtingų muzikinių, sportinių, meninių gebėjimų vaikai turi visiškai vienodas galimybes gauti gerą parengimą, jei tik turi noro, motyvuotą mokytoją ir palaikančią šeimą, kuri vertina muzikos teikiamą naudą.

„Su muzika susidūręs žmogus visada bus turtingesnės vaizduotės, empatiškesnis, intonuojantis žmogus daug geriau gebės perteikti emocijas, kalbos turinį“, – sako muzikos pedagogė A. Kardašienė.

Siekdamas pabrėžti dėstytojo (-os) ir studento (-ės) santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, VU pristato meninį projektą – virtualią parodą, įgyvendinamą su fotografu, dokumentinės ir portretinės fotografijos atstovu Tadu Kazakevičiumi. Parodoje – ir Aušros Kardašienės bei Mato ir Roko Kavaliauskų portretų serija, atskleidžianti nuoširdų ir atidų dėstytojos santykį su savo studentais.

https://naujienos.vu.lt

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top