Pirmoji lietuvių vasaros stovykla JAV pietuose

Birželio 8‒12 dienomis Džordžijos valstijoje esančiame Crooked River parke vyko JAV lietuvių bendruomenės Pietų apygardos organizuota lietuvių vasaros stovykla. Tokia stovykla šalies pietuose buvo surengta pirmą kartą. Šeimos su vaikais iš Džordžijos, Floridos, Šiaurės Karolinos, Pietų Karolinos, Tenesio valstijų ir svečiai iš Ilinojaus apsistojo gražios gamtos apsuptame parke esančiuose namukuose, kiti pasirinko nakvynę palapinėse.

Kelias vasariškai šiltas dienas stovyklautojai ne tik smagiai leido laiką gamtoje, žvejojo, žaidė, maudėsi, bet ir susipažino su lietuviškomis tradicijomis, mokėsi naujų lietuviškų žodžių, vakarodami prie laužo dalijosi lietuviškos veiklos patirtimis. Kadangi daugelis susirinkusių iki šiol nebuvo pažįstami, nemažai laiko buvo skirta veikloms, padedančioms geriau pažinti vienam kitą, surasti bendrų pomėgių, susirasti naujų draugų.

Pirma stovyklos diena buvo skirta Lietuvai ir pavadinta Trispalvės diena. Ir maži, ir dideli noriai įsitraukė į iš anksto suplanuotus užsiėmimus. Stovyklautojai dalijosi savo žiniomis apie Lietuvą, pasiskirstę į grupes surašė, kuo garsėja ir didžiuojasi mūsų šalis, piešė Lietuvos žemėlapį, spalvino akmenukus mūsų vėliavos spalvomis, pynė trispalves apyrankes. Mažiesiems stovyklautojams buvo įdomu išmokti iš medžio žievės pasigaminti laivelį ir vėliau jį paleisti plaukti upe. O vakare visi, pasipuošę geltonai, žaliai ir raudonai, kartu vaišinosi šeimininkių paruoštu gardžiu maistu, fotografavosi. Po vakarienės vaikai mokėsi naujų žaidimų, o suaugusieji žiūrėjo filmuką apie Lietuvių chartą ir kalbėjosi apie lietuvišką veiklą, lituanistines mokyklas, JAV veikiančias lietuviškas stovyklas, svarstė, kaip būtų galima daugiau jaunimo įtraukti į lietuvišką veiklą, dalijosi patirtimi ir planavo būsimus bendrus renginius.

Kita diena buvo skirta Joninių tradicijoms, vaikai ir jaunimas sužinojo įvairius šios šventės papročius, vėliau prisirinkę lapų ir šakelių pynė vainikus. Vakare visi pasipuošę baltai ėjo palydėti saulės, dainavo lietuviškas dainas ir plukdė vainikus. Mergaitės žiūrėjo, kur jų vainikai nuplaukė, ‒ iš to krašto jos ir lauksiančios savo jaunikių. O kokios Joninės be stebuklingo paparčio žiedo! Jau sutemus jo ėjo ieškoti mažieji ir labai džiaugėsi radę išslapstytus saldumynų maišelius. Vakare sėdint prie laužo buvo pasakojamos stebuklingos istorijos, kurios kartais labai priminė lietuviškas pasakas.

Šeštadienis buvo skirtas ekskursijai – stovyklautojai drauge plaukė laivu į nepaprastai gražią Kamberlando salą, grožėjosi laukine gamta, apžiūrėjo buvusio didžiulio dvaro griuvėsius ir džiaugėsi nuostabiu paplūdimiu, baltomis kopomis primenančiu Baltijos jūros pakrantę. Neišgąsdino ir užklupusi audra – šlapi, bet pilni įspūdžių grįžo į stovyklavietę, ten kartu vakarieniavo ir jau planavo kitų metų stovyklą. Buvo pasiūlyta surengti stovyklos pavadinimo rinkimus, o iš gausybės pasiūlytų variantų išrinkus vieną sutarta dar atsiklausti nuomonės visų, kurie šįkart negalėjo atvykti į stovyklą.

Šios stovyklos organizatoriams buvo įteiktos JAV lietuvių bendruomenės dovanos ir palinkėta, kad ši pietinėse valstijose gyvenančių lietuvių stovykla taptų tradicinė. Visi pritarė, kad tokie bendri susibūrimai, ypač su šeimomis, tikrai reikalingi, o kitą rytą atsisveikindami vieni kitiems sakė „Iki pasimatymo kituose susiėjimuose!“ Stovyklautojai džiaugėsi turėję galimybę kelias dienas smagiai leisti laiką kartu, bendrauti, susirasti draugų, sužinoti naujų dalykų apie Lietuvą, o mažiau lietuviškai kalbantys turėjo progą išmokti ne vieną naują lietuvišką žodį. Tad tikimasi, kad kitais metais šalies pietuose vėl stovyklaus šauni lietuviška kompanija, galbūt net gausesnė nei šįmet.

Loreta Timukienė

Luis F. Parrado ir kitų stovyklautojų nuotraukos