Muzikos terapija – sveikatai ir gerai savijautai

Daugeliui žmonių muzika yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Kai kurie muzikos klausosi važiuodami į darbą, kiti – sportuodami. Dažnai muzikos klausomasi gaminant valgyti, prausiantis po dušu ar tvarkant kambarius.

Muzika dažnai yra susijusi su nuotaika. Ji gali sukelti džiaugsmą, liūdesį, nuteikti energingai ar padėti atsipalaiduoti. Nekeista, kad muzika yra tyrinėjama dėl poveikio mūsų mąstymui ir gerai savijautai, ypač domimasi, kaip muzikos terapija yra susijusi su medicininėmis būklėmis. Visos muzikos formos turi terapinį efektą, nors savos kultūros muzika turi didžiausią poveikį.

Skirtingi muzikos tipai sukelia skirtingus neurologinius sužadinimus. Pavyzdžiui, klasikinė muzika kelia komforto ir atsipalaidavimo jausmus, o roko muzika gali sukelti diskomfortą. Pasitelkiant muzikos terapiją taip pat galima pakelti skausmo slenkstį. Tyrimai aiškiai patvirtina, kad muzikos terapija galima sumažinti nerimą ir stresą. Toliau aprašomas tyrimais įrodytas muzikos poveikis miego kokybei, tam tikroms ligoms, kūdikių vystymuisi ir saugumo jausmui.

Miego kokybė

Nemiga pasireiškia sunkumu užmigti, užmigus neprabusti bei atsikelti anksti ryte. Tai dažnai pasitaikanti sveikatos problema, kuri gali kelti mieguistumo jausmą dieną ir energijos stoką. Ilgalaikę nemigą patiriantis asmuo gali jaustis pavargęs, prislėgtas ar irzlus, jam gali būti sunku sutelkti dėmesį, mokytis ir prisiminti informaciją. Jis negali visavertiškai dalyvauti darbe ar mokykloje. Kai kada nemiga gali sukelti neurocheminių (smegenų cheminių) pokyčių, dėl kurių gali išsivystyti depresija, nerimas, labiau komplikuotis nemiga.

Vyresniems žmonėms muzika gali padėti pagerinti miegą, jo efektyvumą, pailginti jo trukmę, padėti greičiau užmigti ir sumažinti dienos veiklos sunkumus. Pradinių klasių amžiaus vaikams taip pat nustatyta muzikos terapijos nauda.

Depresija

Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką ir mintis, ji paveikia elgesį, fizinę sveikatą, valgymą, miegą, savęs bei pasaulio matymą. Sergantis žmogus nepaliaujamai jaučia liūdesį.

Yra įrodyta, kad muzikos terapija sustiprina vaistų nuo depresijos poveikį. Depresija sergančioms moterims muzikos terapija gali padėti sumažinti širdies dūžių skaičių, kvėpavimo dažnį, kraujo spaudimą, prislėgtą nuotaiką.

Kūdikių vystymasis

Jei moterys klausėsi muzikos vėlyvoje nėštumo stadijoje, gimę vaikai labiau reaguoja į muziką. Raminanti muzika padeda naujagimiams jaustis labiau atsipalaidavusiems ir patirti mažiau nerimo. Neišnešioti kūdikiai, paveikti muzikos, pradeda dažniau valgyti, pagreitėja svorio augimas. Po terapijos gali sumažėti kūdikių širdies dūžiai, miegas tampa gilesnis.

Autizmas

Autizmas yra smegenų sutrikimas, kuris siejamas su daugybe vystymosi problemų, ypač bendravimo ir socialinės sąveikos.

Žmonės, turintys autizmo sutrikimą, dažnai labiau reaguoja į muziką. Ji gali padėti mokyti verbalinių (žodinių) ir neverbalinių (nežodinių) bendravimo įgūdžių bei kurti normalius vystymosi procesus.

Demencija

Demencija (dar vadinama įgyta silpnaprotyste) pasižymi kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Demencija gali būti sukelta smegenų pokyčių, susijusių su liga ar trauma. Pokyčiai gali vykti palaipsniui arba labai greitai. Demencija gali paveikti sprendimų priėmimą, atmintį, erdvinę orientaciją, samprotavimą, žodinį (verbalinį) bendravimą, taip pat sukelti elgesio ir asmenybės pokyčių.

Vyresniems žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, demencija ir kitomis protinėmis ligomis, muzikos terapija padeda sumažinti agresyvų elgesį ar susijaudinimą, sumažina demencijos simptomus, pagerina nuotaiką ir bendradarbiavimą atliekant kasdienes veiklas, tokias kaip maudymasis (kai prižiūri kitas žmogus). Muzikos terapija taip pat sumažina širdies ligų tikimybę demencija sergantiems vyresnio amžiaus pacientams.

Saugumas

Vienokia muzika gali padėti atsipalaiduoti ir nusiraminti, kitokia muzika gali kelti susijaudinimą. Muzikos klausymasis per ausinukus gali būti naudojamas kartu su kitomis medicininėmis procedūromis. Tačiau garsus muzikos klausymasis gali pažeisti klausą.

Tiesa, muzikos terapija nerekomenduojama tiems, kurie nemėgsta muzikos, nes tai gali kelti susijaudinimą ar stresą.

Parengė psichologė Birutė Kazlauskienė