Close Menu
    Facebook Instagram
    Facebook Instagram
    Žurnalas Lietuvė
    • Pradinis
    • Naujienos
      • Emigrantai – Lietuvos dalis
      • Ne didmiesčių gyvenimas
      • Baltiškų papročių pritaikymas moderniame pasaulyje
      • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
      • Lietuvos jaunimas
      • Kultūra
      • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
      • Mokslas ir švietimas
      • Karjera
      • Aktualijos
    • Žmonės
    • Lietuviai svetur
    • Nuomonė
    • Laisvalaikis
      • Kūrybos podiumas
      • Kelionės
      • Kūrybos kampelis
      • Grožis ir mada
      • Kinas, muzika, TV
      • Renginiai, pramogos
      • Knygos
      • Sportas
      • Lietuvos kampeliai
      • Patarimai
    • Namai
      • Šeima ir sveikata
      • Laikas Sau
      • Mūsų augintiniai
      • Augalų pasaulis
      • Receptai
      • Interjeras
    Žurnalas
    Žurnalas Lietuvė
    Šiuo metu esate:Pradžia»Laikas Sau»Muzikos terapija – sveikatai ir gerai savijautai
    Laikas Sau

    Muzikos terapija – sveikatai ir gerai savijautai

    ATNAUJINTA:3 balandžio, 2016Komentarų: 03 Min Skaityti
    Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
    Dalintis
    Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

    Daugeliui žmonių muzika yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Kai kurie muzikos klausosi važiuodami į darbą, kiti – sportuodami. Dažnai muzikos klausomasi gaminant valgyti, prausiantis po dušu ar tvarkant kambarius.

    Muzika dažnai yra susijusi su nuotaika. Ji gali sukelti džiaugsmą, liūdesį, nuteikti energingai ar padėti atsipalaiduoti. Nekeista, kad muzika yra tyrinėjama dėl poveikio mūsų mąstymui ir gerai savijautai, ypač domimasi, kaip muzikos terapija yra susijusi su medicininėmis būklėmis. Visos muzikos formos turi terapinį efektą, nors savos kultūros muzika turi didžiausią poveikį.

    Skirtingi muzikos tipai sukelia skirtingus neurologinius sužadinimus. Pavyzdžiui, klasikinė muzika kelia komforto ir atsipalaidavimo jausmus, o roko muzika gali sukelti diskomfortą. Pasitelkiant muzikos terapiją taip pat galima pakelti skausmo slenkstį. Tyrimai aiškiai patvirtina, kad muzikos terapija galima sumažinti nerimą ir stresą. Toliau aprašomas tyrimais įrodytas muzikos poveikis miego kokybei, tam tikroms ligoms, kūdikių vystymuisi ir saugumo jausmui.

    Miego kokybė

    Nemiga pasireiškia sunkumu užmigti, užmigus neprabusti bei atsikelti anksti ryte. Tai dažnai pasitaikanti sveikatos problema, kuri gali kelti mieguistumo jausmą dieną ir energijos stoką. Ilgalaikę nemigą patiriantis asmuo gali jaustis pavargęs, prislėgtas ar irzlus, jam gali būti sunku sutelkti dėmesį, mokytis ir prisiminti informaciją. Jis negali visavertiškai dalyvauti darbe ar mokykloje. Kai kada nemiga gali sukelti neurocheminių (smegenų cheminių) pokyčių, dėl kurių gali išsivystyti depresija, nerimas, labiau komplikuotis nemiga.

    Vyresniems žmonėms muzika gali padėti pagerinti miegą, jo efektyvumą, pailginti jo trukmę, padėti greičiau užmigti ir sumažinti dienos veiklos sunkumus. Pradinių klasių amžiaus vaikams taip pat nustatyta muzikos terapijos nauda.

    Depresija

    Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką ir mintis, ji paveikia elgesį, fizinę sveikatą, valgymą, miegą, savęs bei pasaulio matymą. Sergantis žmogus nepaliaujamai jaučia liūdesį.

    Yra įrodyta, kad muzikos terapija sustiprina vaistų nuo depresijos poveikį. Depresija sergančioms moterims muzikos terapija gali padėti sumažinti širdies dūžių skaičių, kvėpavimo dažnį, kraujo spaudimą, prislėgtą nuotaiką.

    Kūdikių vystymasis

    Jei moterys klausėsi muzikos vėlyvoje nėštumo stadijoje, gimę vaikai labiau reaguoja į muziką. Raminanti muzika padeda naujagimiams jaustis labiau atsipalaidavusiems ir patirti mažiau nerimo. Neišnešioti kūdikiai, paveikti muzikos, pradeda dažniau valgyti, pagreitėja svorio augimas. Po terapijos gali sumažėti kūdikių širdies dūžiai, miegas tampa gilesnis.

    Autizmas

    Autizmas yra smegenų sutrikimas, kuris siejamas su daugybe vystymosi problemų, ypač bendravimo ir socialinės sąveikos.

    Žmonės, turintys autizmo sutrikimą, dažnai labiau reaguoja į muziką. Ji gali padėti mokyti verbalinių (žodinių) ir neverbalinių (nežodinių) bendravimo įgūdžių bei kurti normalius vystymosi procesus.

    Demencija

    Demencija (dar vadinama įgyta silpnaprotyste) pasižymi kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Demencija gali būti sukelta smegenų pokyčių, susijusių su liga ar trauma. Pokyčiai gali vykti palaipsniui arba labai greitai. Demencija gali paveikti sprendimų priėmimą, atmintį, erdvinę orientaciją, samprotavimą, žodinį (verbalinį) bendravimą, taip pat sukelti elgesio ir asmenybės pokyčių.

    Vyresniems žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, demencija ir kitomis protinėmis ligomis, muzikos terapija padeda sumažinti agresyvų elgesį ar susijaudinimą, sumažina demencijos simptomus, pagerina nuotaiką ir bendradarbiavimą atliekant kasdienes veiklas, tokias kaip maudymasis (kai prižiūri kitas žmogus). Muzikos terapija taip pat sumažina širdies ligų tikimybę demencija sergantiems vyresnio amžiaus pacientams.

    Saugumas

    Vienokia muzika gali padėti atsipalaiduoti ir nusiraminti, kitokia muzika gali kelti susijaudinimą. Muzikos klausymasis per ausinukus gali būti naudojamas kartu su kitomis medicininėmis procedūromis. Tačiau garsus muzikos klausymasis gali pažeisti klausą.

    Tiesa, muzikos terapija nerekomenduojama tiems, kurie nemėgsta muzikos, nes tai gali kelti susijaudinimą ar stresą.

    Parengė psichologė Birutė Kazlauskienė

    1

    FacebookTweetPin
    Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
    Ankstesnis straipsnisKaip išsirinkti kvepalus
    Kitas straipsnis Išrinktos geriausios jaunosios Kauno tautodailininkės

    Susiję straipsniai

    Siuvinėjimas – atsipalaiduoti padedanti veikla

    31 liepos, 2023

    Kaip rasti vidinę ramybę ir laimę chaose?

    8 gegužės, 2023

    10 žingsnių geresnės savijautos link

    10 spalio, 2022

    Palikite komentarą Cancel Reply

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

    El. paštas

    info@lietuve.lt

    © 2023 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
    • Apie mus
    • Reklama
    • Kontaktai

    Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.