VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, atlikdami tyrimus, nustatė, jog kukurūzų traškučiai, papildyti pomidorų ar burokėlių miltais, įgauna gerokai palankesnes sveikatai savybes, o avižiniai sausainiai, papildyti spanguolių sėklomis, yra baltymų šaltinis, juose daug nesočiųjų riebalų, skaidulinių medžiagų.
„Pomidorų miltuose yra reikšmingas kiekis likopenų ir β-karoteno. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar šio produkto derinys su kitais ingredientais taip pat turės sveikatai palankių savybių“, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto profesorė dr. Elvyra Jarienė.
Tyrėjų komanda pomidorų miltais nusprendė papildyti kukurūzų traškučius, kuriuose nei likopenų, nei β-karoteno įprastai neaptinkama.
„Ir gavome puikius rezultatus, – sako E. Jarienė. – Pagrindinė pomidorų vertybė ta, kad juose yra ypatingo karotenoido – likopeno. Tai unikalus gamtos vaistas nuo daugelio ligų, visų pirma, nuo prostatos, plaučių ir skrandžio vėžio.“
Kukurūzų traškučiuose, pagardintuose jau kitokiais – burokėlių – miltais, randama nemažai bioaktyviųjų pigmentų betalainų. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris padeda apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų pažeidimų.
Prie vertingų produktų, iš kurių galima gaminti miltus, traškučius ar užkandžius, mokslininkai priskyrė ir įvairių rūšių moliūgus bei topinambus. Pastarieji dėl per sezoną du kartus užderančio derliaus ir natūraliai saldesnio skonio turėtų dominti ir žmones, matančius naujų verslų galimybes.
Apibendrinusios kartu su bendraautoriais atliktų tyrimų rezultatus prof. dr. E. Jarienė ir doc. dr. A. Paulauskienė „Regionų ateities forume“ skaitė pranešimą apie biologiškai vertingų produktų įtraukimą į šeimų maitinimąsi.
Atnaujintoje mitybos piramidėje, anot jų, itin daug dėmesio skiriama vandeniui, daržovėms, žalumynams, visaverčiams grūdams, ankštiniams. O gyvūniniai produktai turėtų sudaryti tik 20 proc. viso maisto, suvartojamo per dieną. „Lietuviškas“, „ekologiškas“, „su mažiau druskos“ ir „be pridėtinio cukraus“ – šių raktažodžių mokslininkai rekomenduoja paisyti renkantis produktus.
„Tyrimus atlikome kartu su VDU Žemės ūkio akademijos studentais, o kai kuriuos produktus gaminti pasiūlėme ir ūkininkams, ir verslo atstovams“, – sako E. Jarienė.
Anot jos, jau dabar vartotojai atidžiau skaito etiketes, ieško sveikatai naudingesnių produktų, todėl neabejojama, jog ateities maistas bus labiau sveikatinantis. Į tai atsižvelgia ir mokslininkai, ieškodami naujų skirtingų produktų derinių.