Džiugi naujiena lietuviškų serialų gerbėjams. Jau šį pavasarį per LNK televiziją pradedamas rodyti naujausias serialų „Pasmerkti“ ir „Moterys meluoja geriau“ autoriaus Edvino Kalėdos darbas „Juodos katės“. Scenarijaus autorius, vienas skaitomiausių ir populiariausių lietuvių rašytojų bei scenaristų E. Kalėda sako, kad tokio žanro serialo Lietuvoje dar nebuvo, ir atskleidžia scenaristo darbo užkulisius. Jau greitai LNK eteryje pasirodysiantį įtempto siužeto melodraminį trilerį „Juodos katės“ prodiusuoja įmonė „VRS WPI Vilnius“, kurianti ir šiuo metu per LNK rodomą populiarų serialą „Gyvenimo receptai“. Apie naujausią serialą kalbamės su jo režisieriumi E. Kalėda.
Kodėl toks ausį rėžiantis pavadinimas – „Juodos katės“?
Juodos katės man yra mistiški gyvūnai. Jos asocijuojasi su paslaptimis, intrigomis bei pavojais. Kartą vienoje vietoje pamačiau tris juodas kates. Jos mano vaizduotėje staiga virto trimis herojėmis. Ir tarsi savaime priešais akis stojo visa serialo istorija. Nuožmios, plėšrios. Jaukios, švelnios. Tokios moterys-katės valdo vyrus. Tad apėmė noras parašyti serialo scenarijų, kuris domintų žiūrovus, juos jaudintų ir gundytų žiūrėti kiekvieną seriją.
Kuo ši istorija bus unikali?
Galbūt savo nenuspėjamumu. Galbūt pačiu žanru. Tokio žanro serialo Lietuvoje dar nebuvo. Tai serialas hibridas: melodrama susipins su trileriu, trileris – su humoru, humoras – su skaudžiomis socialinėmis problemomis. Įsiterps istorija apie labai vertingą šeimos relikviją, kuri seriale kels pagrindinį klausimą. Policija, lavonai, karštos meilės scenos – tai irgi šios istorijos dalis.
Jūsų serialo herojės paslaptingos kaip juodos katės?
Jos nagus išleidžia tik tada, kai kovoja už savo interesus. Jos nieko nepamiršta, neatleidžia nuoskaudų ir žiauriai keršija. Bet tuo pat metu jos žemiškos moterys, kiekviena turinti savo tikslą ir motyvą. Juoda katė – tai toks padaras, kurį labai sunku rasti tamsiame kambaryje. Ir jeigu vyras praveria tokio kambario duris, jo laukia nuotykiai.
Ar ilgai kūrėte serialą „Juodos katės“? Iš kur sėmėtės naujų minčių?
Maždaug tris mėnesius. Iš kur įkvėpimas? Tai menka paslaptis. Atsikeli, sėdi prie kompiuterio, galva tuščia, tuščia, bet įjungi fantaziją, intuiciją, ir scenarijaus rašymo procesas pajuda. Be fantazijos ir intuicijos galima greitai nusirašyti į pievas. Pats rašymo procesas yra įsipareigojimas trisdešimties žmonių kolektyvui. Tai mane ir slegia, ir kartu motyvuoja, nes žinau, kad be mano scenarijų neprasidės gamybos procesas. Žiūrovams tai neįdomu – sergi, negaluoji, – duok produktą, ir viskas. Kartais pačiam norisi virsti juodu katinu, kurio niekas tamsiame kambaryje nerastų. Gal kada nors taip ir atsitiks.
Iš kur tiek energijos? Juk esate parašęs per tūkstantį serijų.
Iš niekur arba, kaip populiaru sakyti, iš kosmoso. Bet iš tikro yra sistemų, kaip rašyti scenarijus. Sakykime, aš Lietuvoje dar nesutikau žmogaus, su kuriuo galėčiau padiskutuoti apie Sindney Feeldo paradigmą arba apie Neilo Landau sistemą 42 minučių serijai. Šiaip mes jas matome. Kasdien. Bet neįžvelgiame, kaip jos idealiai padarytos. Laikas ir mums taip daryti, o ne rašyti pasakėčias iš lubų.
Ar kurdamas herojų matote konkretų aktorių?
Taip, matau. Gerbiu prodiuserius, kurie atsižvelgia į mano nuomonę, todėl manau, kad ir šįkart pavyko surinkti puikų aktorių kolektyvą.
Ar pats žiūrite savo serialus?
Taip, būtinai. Gaila, kad dėl didelio darbo krūvio negaliu būti filmavimo aikštelėje ir dar geriau įvaldyti šito amato. Taip, tai yra amatas, kurio mokaisi visą gyvenimą. Savų serialų žiūrėjimas – tai mokymasis iš klaidų.
Kaip galėtumėte paaiškinti savo serialų populiarumą?
Visų pirma – fantazija ir intuicija. Toliau – visos tos darbinės schemos, kurių išmokė ar pabandė įdiegti mokytojai iš Vakarų.
Koks geros istorijos receptas?
Pripažįstu tik amerikietišką scenarijaus mokyklą. Nuolat lankau seminarus, kuriuos veda Holivudo UCLA universiteto dėstytojai: Markas Travisas, Richardas Krevolinas, Robertas McKee. Štai scenaristas ir dėstytojas Neilas Landau gerai pasakė: „Scenaristai, visų pirma – emocijos, o emocijos – jūsų pinigai. „Padaryk, kad man rūpėtų“. Kitaip tariant, kurk serialą taip, kad aš norėčiau jį žiūrėti.“ O serialui, kad jį žiūrėtų, reikia gero emocinio ir loginio „takelio“, netikėtų siužeto posūkių, naujų situacijų, finalinės įtampos, kulminacijos ir atomazgos. Visa tai, manau, pavyko sudėti į „Juodas kates“, kurių premjera – jau pavasarį per LNK.
LNK nuotr.