Pasibaigęs centralizuoto priėmimo į profesinį mokymą pirmasis etapas parodė, kad profesinio rengimo įstaigose gausu nerentabilių programų, kai kurios jų pustuštės ir mokyklos buvo užpildomos joms naudinga linkme ir pagal jų interesus. Priėmimo pirmasis etapas patvirtino anksčiau buvusią prielaidą, kad kasmet beveik trečdalis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas priimami mokytis antrą kartą, mokyklas lanko vidurinį, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, viliojami įvairių valstybės suteikiamų lengvatų.
„Atlikus analizę, paaiškėjo, kad neracionaliai organizuojamas ir pirmosios kvalifikacijos siekiančių, ir ne pirmą kartą besimokančių asmenų profesinis mokymas. Profesinio mokymo sektorius tinkamai nesukoordinuotas su bendruoju ugdymu, jie vienas kitą dubliuoja. Daug programų nesurenka norinčiųjų mokytis, dalis profesinių mokyklų yra tuščios. Ryškėja, jog investicijos į dalį sektorinių praktinio mokymo centrų yra neveiksmingos. Taigi beveik 85 mln. eurų kasmet kainuojanti profesinio mokymo sistema reikalauja subalansavimo su darbo rinkos poreikiais ir esminės finansavimo pertvarkos“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak jos, centralizuotas priėmimas į profesinį mokymą rodo, kad šioje sistemoje yra daug rezervų taupyti valstybės lėšas, jas perskirstant kitoms sritims, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo mokytojų ir universitetų dėstytojų atlyginimams didinti.
Nors norinčių mokytis profesinio ugdymo mokyklose skaičius siekia 19,87 tūkst. asmenų, greičiausiai šiais metais pradės mokytis tik apie 13,3 tūkst. asmenų, sieksiančių pirmosios profesinės kvalifikacijos. Tendencijos rodo, jog dar apie 6,5 tūkst. asmenų jau bent vieną kartą bus mokęsi ar profesinio mokymo įstaigoje, ar aukštojo mokslo įstaigoje.
Daugiau nei 27 proc., arba 5411, visų stojančiųjų pretenduoja mokytis daugiau nei vieną kartą, tai reiškia, kad jau įgijo specialybę anksčiau. Beveik 16 proc., arba 3104, stoja mokytis jau turėdami aukštojo mokslo įstaigoje suteiktą kvalifikacinį laipsnį. Beveik 15 proc., arba 3022, asmenys priimami mokytis, nors turi vidurinį išsilavinimą.
„Įvertinę visų besimokančiųjų skaičių ir skiriamas valstybės biudžeto lėšas, matome, kad vieno asmens profesinis parengimas, vertinant visas mokymo įstaigos sąnaudas, vidutiniškai kainuoja apie 2,5 tūkst. eurų per metus, iš kurių apie vidutiniškai 900 Eur sudaro tiesioginės mokymo išlaidos. Pagal skiriamas išlaidas profesinis mokymas valstybei kainuoja gerokai daugiau nei aukštasis mokslas“, – komentavo J. Petrauskienė.
Pasak jos, blogiausia, kad nėra patikimų duomenų apie realią profesijų pasiūlos atitiktį paklausai darbo rinkoje. Nežinoma, kokia dalis iš profesinio mokymo sistemą praėjusių asmenų iš tikrųjų įsidarbina pagal įgytą profesiją. O tolesnio profesinio mokymo programas kuria pačios mokyklos. Iš 833 profesinio mokymo mokyklų siūlomų programų tik 301 sulaukė daugiau nei 12 asmenų, siekiančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, o net 77 programose yra pateikta po mažiau nei 6 pageidavimus, todėl priėmimas į jas bus sustabdytas.
Pasak ministrės, kyla pagrįstų įtarimų, kad nemaža dalis neefektyviai veikiančių profesinio mokymo įstaigų, balansuojančių ant uždarymo ribos, karštligiškai ieško formaliai galinčių mokytis asmenų. Kita vertus, ir patys gyventojai suinteresuoti naudotis pasiūlymu mokytis, nes gauna įvairių valstybės lengvatų. Keičiant šią situaciją, jau 2018 m. bus atlikta profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka uždarant, reorganizuojant ar prie kitų profesinio mokymo įstaigų prijungiant mažiausiai 24 profesinio mokymo įstaigas.
Profesinėse mokyklose besimokantys gauna iki 29 Eur dydžio stipendijas (tik pirmosios kvalifikacijos siekiantys), soc. draudimą, ligonių kasų paslaugas, viešojo transporto lengvatas, nuolaidas vaikų darželiams, kt.
ŠMM nuotr.