Robotai vis daugiau darbų atlieka už žmones ir, neabejojama, ateityje visiškai įsilies į kasdienį gyvenimą. Jau dabar jų konstravimu noriai domisi ne tik profesionalūs inžinieriai, bet ir studentai. Štai praėjusių metų pabaigoje Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) studentas Giedrius Liaučys dalyvavo pasaulinio lygio sumo robotų varžybose Japonijoje ir pateko tarp geriausiųjų pasaulyje.
Valdymo technologijų magistrantūros studentas bei Technologijų mokymo centro (TMC) būrelių mokytojas kelialapį į Japonijoje vykstančias varžybas „International Robot Sumo“ laimėjo praėjusių metų pavasarį – olimpiadoje „Robotiada 2017“. Sukonstravęs robotą „Ciongs“ Giedrius gavo vieną iš dviejų kelialapių, skirtų dalyviams iš Lietuvos.
Po tarptautinio lygio robotų varžybų, kuriose dalyvavo 92 dalyviai iš viso pasaulio, Giedrius gali vadintis vienu iš geriausių sumo robotų kovotojų pasaulyje – 3 kg robotų kategorijoje jis pateko tarp 16-os geriausiųjų.
Roboto kūrimas – kaip „Tetris“
Studentas pasakoja, kad 3 kg sumo robotai būna arba greiti, arba sunkūs, o kūrėjai juos vadina „zuikiais“ ir „vėžliais“. Konstruotojus riboja svoris ir roboto matmenys, taip pat yra daugybė kitų saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, turi būti ne senesnės kaip 2 metų baterijos bei įdiegti saugikliai, kurie neleistų robotui užsiliepsnoti.
Giedrius varžyboms ruošėsi nuo 2017 metų pavasario. Jis atskleidžia, kad sumo robotų konstravimas prasideda nuo pagrindinių detalių sukomponavimo reikiamo dydžio dėžutėje.
„Sudedami varikliai, baterijos, pagrindiniai jutikliai, po to vyksta kūryba ir „Tetrio“ dėliojimas: į likusią vietą ir svorį galima pridėti roboto savybes pagerinančių elementų, leisiančių lengviau nugalėti priešininką“, – patirtimi dalijosi studentas.
Konstruojant robotą Giedriui ypatingų sunkumų neiškilo. „Idėja buvo aiški nuo pat pradžių, o tik prasidėjus darbui atsirasdavo vis naujų įžvalgų. Taip robotas pamažu tobulėjo“, – sakė jis.
Pasak studento, pagrindiniai 3 kg sumo robotų konstravimo sunkumai susiję su reikiamų detalių gavimu – gaminimu ir surinkimu, nes detales reikia užsakinėti iš viso pasaulio. Nepasilikus pakankamai laiko jų pristatymui, nepavyksta įgyvendinti visų sumanymų.
Giedrius džiaugiasi, kad ruošdamasis varžyboms galėjo ramiai įsitraukti į darbus, nes finansavimą užtikrino Panevėžio miesto savivaldybės ir KTU skirta parama – ji suteikė galimybę užsakyti reikiamas detales ir sukurti geriausią įmanomą robotą.
Sužavėjo japoniškų robotų varžybų tvarka
Giedrius tikina, kad Japonijoje organizuojamos varžybos savo kultūra skiriasi nuo vykstančių Europoje. „Pavyzdžiui, didžiausios Europoje Estijoje vykstančios „Robotex“ varžybos būna tikrai profesionalios, tačiau japoniška tvarka ir įdirbis vis dėlto sužavi“, – teigė jis.
Robotų konstruotojai turi pereiti labai rimtą patikrą, kur ne tik tikrinamas roboto dydis ir svoris, bet ir apžiūrimos visos apsaugos, tikrinama baterijos pagaminimo data, serijos numeris, įdėtos apsaugos roboto sugedimo atveju.
„Tai tikrai ilgas ir sudėtingas procesas kūrėjams, kur reikia pasistengti įtikti profesionaliai komisijai“, – aiškina Giedrius. Pasak jo, buvo nemažai robotų, kurie neatitiko techninių reikalavimų, ir jiems nebuvo leista startuoti.
„Taip pat labai patiko pati varžybų eiga. Robotų kovas stebėjo bent 4 teisėjai, kurie akylai sekė, ar dalyviai laikosi taisyklių. Čia buvo vertinamas kiekvienas judesys: ar robotas laiku padedamas ant arenos, ar dalyvis neprisilietė prie pakylos, ar robotas iki prasidedant kovai nepažeidė arenos paviršiaus ir pan. Visi šie pažeidimai robotistui galėjo kainuoti taškus.“
Pirmojoje dienos pusėje vyko „All Japan Robot Sumo“ turnyras, kuriame dalyvavo vien tik japonai. „Tai Japonijos vidaus finalinis turnyras. Jame kovojo labai stiprūs robotai, tačiau tik keli prizininkai gavo teisę dalyvauti „International“ varžybų dalyje ir rungtis su kitų šalių atstovais.“
Po pietų atėjo laikas ir tarptautiniams sumo robotų varžybų dalyviams – jie dėl geriausiųjų vardo kovojo su Japonijos vidaus finalinio turnyro nugalėtojais. Turnyras vyko eliminavimo kovų principu. Šis principas, pasak KTU studento, sudėtingas tuo, kad kovotojai neturi galimybės susirungti su visais dalyvaujančiais robotais, bet burtų būdu gauna pirmuosius priešininkus, kuriuos nugalėję turnyrine lentele keliauja aukštyn.
„Sunkumas tas, kad jei laimė tau nesišypso ir pirmose kovose rungiesi su stipresniu priešininku, keliauti į kitą etapą šansų mažėja“, – teigia G. Liaučys. Lietuvio priešininku tapo vienas iš varžybų nugalėtojų – jei kovos rezultatas būtų buvęs kitoks, Japonijoje Giedrius greičiausiai būtų užėmęs aukštesnę poziciją.
Iš Japonijos grįžo su naujomis idėjomis
Nepaisant varžybų baigties, Giedrius džiaugiasi savo pasiekimu ir tuo, ko išmoko iš varžovų. Jo teigimu, labai dažnai robotų kūrėjai yra spontaniški ir savo kūrinius tobulina netgi varžybų vietoje. O japonai atvyksta visiškai paruošę namų darbus, nes varžybų sąlygos ir jose naudojamas inventorius jiems yra pažįstamas.
„Daugelyje Japonijos mokymo įstaigų, kurios įsitraukusios į šią veiklą, yra robotų testavimui ir varžybų ruošimuisi būtina įranga. Iš kitų šalių atvykusiems dalyviams tenka įdėti nemažai darbo ir pastangų siekiant suderinti robotą maksimaliai geram pasirodymui“, – sako Giedrius.
Pasak jo, sumo robotų varžybose galioja dėsnis, kad dailiausi – mažiausiai stiprūs. O japonų robotai nėra dailūs. G. Liaučys atskleidžia, kad sulūžus robotui taisymui nėra laiko, nes kovos vyksta itin greitai. „Varžybos vyksta per greitai, todėl rimtas gedimas tolygus varžybų baigčiai. Daugelis robotų balansuoja ties savo galimybių riba, viršydami visus techninius parametrus.“
Pasisėmęs patirties Giedrius kitoms varžyboms ruošiasi konstruoti robotą „vėžlį“. „Nors šiose varžybose sukonstruotas „zuikis“ nenuvylė, išbandyti kitą techniką ir strategiją būtų labai įdomu“, – teigia jis.
Iš Japonijos Giedrius grįžo įkvėptas, todėl stengsis nuvykti ir į kitas sumo robotų varžybas Japonijoje bei nugalėti dar daugiau dalyvių. „Prognozuojama, kad kitais metais nebus atskirų varžybų vietiniams ir tarptautiniams kovotojams, todėl azartas turėtų būti dar didesnis“, – tikina studentas.
Todėl dabar pagrindinis Giedriaus tikslas – dalyvauti varžybose, kuriose, kaip ir pernai, būtų galima laimėti kelialapį, leisiantį dalyvauti varžybose Japonijoje. „Turbūt tai bus varžybos Latvijoje, Lenkijoje arba Rumunijoje“, – ateities planus atskleidžia KTU studentas.
Asmeninio archyvo nuotr.