Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Technologinis progresas stipriai įsiveržė į mūsų gyvenimą. Mūsų senoliai, vaikystėje nė nežinoję žodžio „kompiuteris“, susidūrė su naujais iššūkiais: nenori atsilikti nuo progreso – dalį savo gyvenimo perkelk į virtualią erdvę arba bent jau būk interneto vartotoju. Nespėjančiųjų, kaip sakoma, „traukinys nelaukia“.
Apmaudžiausia šioje situacijoje tai, kad interneto vartotojai vadovaujasi posakiu: „jei tavęs nėra „Facebooke“, tai tavęs nėra niekur“. Neturėtume pamiršti, kad mūsų senstančioje visuomenėje dar nemažai gyventojų nesinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis ir nenaršo „Facebooko“ platybėse. Ganėtinai dažnai į daugelį klausimų atsakoma teiginiais: „viskas paskelbta internete“, „atsakymo ieškokite internete“, dar kartais mėgstama neva sukonkretinti ieškojimo lauką pateikiant trumpą puslapio pavadinimą, pvz., uzpaliai.lt. Valdininkai sau palankiomis situacijomis mėgsta nurodyti savivaldybės ar ministerijos tinklalapio pavadinimą, o tu, garbus pilieti, savarankiškai naršyk virtualiose platybėse. Čia jau keblumų atsiranda ir spaudantiems klaviatūros klavišus, o tokiais dažniausiai tampa mūsų tėvai ar seneliai, kuriems internetas tapo bendravimo su vaikais ar anūkais priemone. Taip pamažu, nejuntamai tolstame vieni nuo kitų, vengiame dalytis gyvomis emocijomis. Paprasčiau tariant, aptingstame praverti namų duris…
Išsivaduoti nuo tingulio ir ištraukti iš spintos jau primirštus drabužius įvairiausiais būdais vis dar kviečia kultūros darbuotojai. Balandžio mėnesį Utenos r. Užpalių kultūros centre kiekvieną savaitę vyko po renginį, apie kurį buvo informuojama ne tik internetu, bet ir skelbimais spaudoje, viešose erdvėse, skrajutėmis, SMS žinutėmis ir, žinoma, iš lūpų į lūpas susitikus kelyje, gatvėje, parduotuvėje…
Vyresnieji seniūnijos gyventojai buvo pakviesti į Utenos pagyvenusių žmonių kolektyvo „Radasta“ koncertą (kiek anksčiau svečiavosi kolektyvas „Varnalėša“), kartu su atlikėjais dainavo ir susirinkusieji. Teatro mėgėjai džiaugėsi Anykščių kultūros centro spektakliu „Emigrantai“ (rež. J. Budziliauskas), o mėgstantys šmaikštų žodį rinkosi į jau tradiciniu tampantį renginį „Pasakorių ūturka“. Mažiausiems užpaliečiams surengta „Pokštukų“ šventė, ją vedė „Artistuko“ kolektyvo nariai. Pirmoji „Pokštukų“ šventė buvo suorganizuota būtent šiems vaikams, kurie dabar, jau paaugliai, renginį veda mažesniesiems.
Gerų įspūdžių išsivežė Vilniaus universiteto studentai, tyrinėję mūsų tarmę šnekindami vyresniuosius užpalėnus. Mokslinės ekspedicijos metu gauti duomenys dabar analizuojami. Planuojama minint Valstybės dieną susipažinti su ekspedicijos rezultatais. Dar vienas atsakingas tyrimas bus suorganizuotas gegužės 13 dieną – kartu su Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkais, Lietuvos geografų draugijos (LGD) nariais rinksimės prie Krokulės šaltinio. Programoje: „Hidrogeologinis Krokulės šaltinio tyrimas“, praktinė veikla „Ką byloja Krokulės šaltinio ritinys ir kiti akmenys?“ ir kultūrinė veikla „Kada pasirodo Laumės?“ Sužinosime ne tik apie mūsų šaltinio vandenį, bet ir apie ritinio galias vandens gyvybingumui. Renginį pagal klubo „Ašvienių fanai“ projektą „Arklio ir žmogaus santykis Užpalių bendruomenės kultūrinės veiklos tradicijose“ finansuoja Utenos r. savivaldybė. Projektas prasideda jau pirmąjį gegužės šeštadienį pažintiniu orientaciniu žaidimu „Raitomis po Lygamiškio apylinkes“. Pataikaujant interneto vartotojams, klubo „Ašvienių fanai“ „Facebook“ paskyroje bus įdėta nuotrauka, liudijanti apsilankymą prie Krokulės šaltinio.
Kartu su kitomis nuotaikingomis užduotimis, prisimenant, kad piliakalniai buvo vieni iš pirmųjų pažangos taškų perduodant informaciją, ant Lygamiškio piliakalnio pasitiks legendas ir padavimus sekantis žynys. Bus ir daugiau projekto renginių, kviečiančių visas kartas aktyviai praleisti laiką gamtoje, saugant tai, ką puoselėjo mūsų senoliai. Bendraukime vieni su kitais nesislėpdami interneto platybėse ir nebijokime susitikti žmogus su žmogumi realiuoju laiku realioje vietoje.
Artėja Motinos diena, nepatingėkime vienam iš mylimiausių žmonių – mamai – išsiųsti ranka rašytą sveikinimą su savomis, o ne iš interneto nukopijuotomis mintimis. Labai tikėtina, kad mama šį laišką skaitys su ašaromis akyse, o į ašaras sudės visus savo išgyvenimus ir prisiminimus apie kartu praleistą laiką. Vyresnioji karta, dar neįpratusi slėptis interneto platybėse, – tai mūsų artimiausi žmonės, aplankykime juos ne kompiuterio ekrane, o praverdami mums patiems artimų namų duris.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos Sauliaus Šlyžio
