Nors gana nemaža gyventojų dalis nurodo žinantys, jog gali sutaupyti rinkdamiesi tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, bet jie neskuba to daryti. Vis dėlto pusė pastebėjusių informaciją apie tos pačios rūšies, tik skirtingų gamintojų vaistus pradėjo pirkti juos pigesnius. Jie sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų. Tai rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
VLK direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, džiugina tai, kad žmonės tampa vis sąmoningesni ir supranta, jog yra galimybių sutaupyti vaistinėse įsigyjant kompensuojamuosius vaistus.
„Jie supranta ir tai, kad sutaupytus pinigus gali panaudoti kitoms savo reikmėms, kaip tai moka daryti turtingų šalių gyventojai, pavyzdžiui, švedai, vokiečiai. Tikimės, kad mūsų nuolatiniai raginimai nepermokėti, taupyti ir vykdomos socialinės akcijos pasieks dar daugiau žmonių ir netolimoje ateityje bus galima pasidžiaugti dar labiau besikeičiančiais vaistų vartojimo įpročiais. Šiuo atveju svarbiausia yra visų pirma suprasti, kad gydo ne vaisto pakuotė, o veiklioji medžiaga, o supratus – ryžtis keisti įpročius ir rinktis vaistus su mažesnėmis priemokomis“, – tvirtina N. Bernotienė.
Jos teigimu, Lietuvoje 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. gyventojų, vartoja kompensuojamuosius vaistus, iš kurių net 64 proc. vartoja kardiologinius vaistus. Labiausiai žmonės permoka įsigydami kardiologinius vaistus – būtent tuos, kur daugiausia galima sutaupyti.
„Pavyzdžiui, jei, įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, žmonės rinktųsi tokius pačius, tik pigesnius, jie išleistų vidutiniškai tris kartus mažiau – Lietuvos mastu jie sutaupytų 22 mln. eurų. Vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, kai galėjo išleisti 15,3 euro. O pernai visi pacientai sumokėjo daugiau kaip 38,8 mln. eurų priemokų už kardiologinius vaistus“, – sako N. Bernotienė.
Visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms pernai gyventojai išleido apie 53,8 mln. eurų, kai galėjo išleisti apie 21,3 mln. eurų.
Na o daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų išleidžiama kompensuoti vaistams, skirtiems hipertenzijai (33 mln. Eur), antrojo tipo cukriniam diabetui (19 mln. Eur), paveldėtai VIII veiksnio stokai (10 mln. Eur) gydyti.
Taigi VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad šeši iš dešimties apklaustų suaugusių šalies gyventojų mano, jog geriau pirkti vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga už mažiausią kainą, nes jų kokybė ir gydomasis poveikis yra toks pats.
Be to, gyventojai vis labiau pastebi, kad vaistinėse dirbantys vaistininkai jiems pasiūlo rinktis vaistus su mažesne priemoka, turinčius tą pačią veikliąją medžiagą. Didesnė dalis (du iš trijų) perkančių kokius nors vaistus apklaustų gyventojų nurodė, kad vaistininkas monitoriaus ekrane jiems visada ar kartais parodo visus tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų gamintojų vaistus. Penktadaliui kompensuojamųjų vaistų pirkėjų vaistininkai visada pasiūlo įsigyti vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka, o dar pusei tokių vaistų pirkėjų vaistininkai vaistą su mažiausia priemoka pasiūlo įsigyti kartais.
2016 m. vaistams kompensuoti numatyta 217,5 mln. eurų, t. y. 4,9 mln. eurų, arba 2,3 proc., daugiau nei pernai. 2015 m. tam panaudota apie 212,6 mln. eurų.
SAM nuotr.