Kad vartoti antibiotikus be rimtos priežasties yra kenksminga – žino daugelis. Vis dėlto ne kiekvienas supranta, kad antibiotikų į mūsų organizmą patenka ir to nežinant – per valgomus maisto produktus. Tad kaip žinoti, kuriuose maisto produktuose yra antibiotikų likučių?
Kas vyksta mūsų organizme dėl per didelio kiekio antibiotikų?
Kai organizmas gauna per daug antibiotikų, išsivysto antimikrobinis atsparumas (AMR) – tai mikroorganizmų gebėjimas išgyventi ar daugintis net veikiant antibiotikams. Tai lemia, jog, sergant ir gydantis ligą turinčiais įveikti antibiotikais, šie neveikia ir ligos sustabdyti nepavyksta. Ir sunkiausia yra tai, kad nebūtina rinktis vartoti šių vaistų – jų galima aptikti maiste, daugiausia mėsoje. Jeigu gyvūnui, kad šis nesirgtų, buvo duodama antibiotikų, tada žmogus, valgydamas tokio gyvūno mėsą, didina savo paties AMR. Nors AMR yra natūralus procesas, netinkamai vartojami antibiotikai paspartina žmogaus organizmo atsparumo didėjimą – žmogui antibiotikai pamažu tampa neveiksmingi.
Ši tendencija vis stiprėja: remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, dėl AMR Europos Sąjungoje (ES) kasmet miršta 25 tūkst., o pasaulyje – 700 tūkst. žmonių. Jeigu tendencijos nesikeis – 2050 m. nuo AMR mirs daugiau žmonių nei nuo vėžio.
Problema ta, kad europiečiai, tarp jų ir lietuviai, yra mažai informuoti apie AMR, todėl nesiima atitinkamų priemonių, kurios padėtų mažinti šias tendencijas. Tie, kurie bent iš dalies yra susipažinę su AMR, ima kur kas labiau kreipti dėmesį į maisto produktų kokybę.
Prieš pirkdami įsitikinkite, kad mėsa auginta sveikai
Gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad mityba yra vienas geriausių būdų kontroliuoti savo sveikatą: ką, kiek ir kada valgyti, galime pasirinkti kiekvienas.
„AMR progresavimą lemia keli veiksniai, todėl, siekiant tai pristabdyti, reikia kompleksiškai žiūrėti į šį reiškinį mažinančias priemones, o svarbiausia – atsakingai rinktis valgomus maisto produktus. Šiandien skaitant etiketes galima sužinoti, ką iš tiesų valgome, ir neužkibti ant gražių etikečių kabliuko. Pastebėjau, kad jau yra mėsos produktų, ant kurių pažymėta, kokiomis sąlygomis užauginta mėsa – su antibiotikais ar be“, – sako Ž. Antonova.
Pasak gydytojos dietologės, reikėtų daugiau dėmesio ir laiko skirti maisto produktų pasirinkimui – nepatingėti įsigilinti į sudėtį ir jų ruošimo, auginimo sąlygas, rinktis tik sveikai ir be antibiotikų augintą mėsą, ekologiškai augintas daržoves. Vis dėlto dauguma žmonių apie sveikatą susimąsto tik tada, kai suserga, – būtent tai yra didžiausia mūsų visuomenės yda.
Kainos nulemia ne tokio sveiko maisto pasirinkimą
„Dar viena problema yra tai, kad rinkdamiesi maistą dauguma Lietuvos žmonių žiūri į kainą. Remiantis 2016 metais atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimų duomenimis, maisto kaina svarbi 36,8 proc. gyventojų, o sveikata, renkantis maisto produktus, lemia maždaug 21,3 proc. sprendimo. Sveiki produktai dažniausiai būna kiek brangesni. Vis dėlto šiuo atveju reikėtų pasverti – kas kiekvienam svarbiau – sutaupyti ar gyventi sveiką ir laimingą gyvenimą“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
Pavyzdį rodo pasauliniai prekės ženklai, pvz., greitojo maisto restoranų tinklai, kurie viešai paskelbė atsisakantys savo gaminiuose vištienos, augintos su antibiotikais. Tiesa, nors šie tinklai to nedarys visose šalyse, kuriose veikia, tačiau tokie pirminiai žingsniai labai svarbūs, kad atkreiptų visų dėmesį į tai, ką valgome, ir kartu į mūsų sveikatą.