Lietuvoje susidomėjusi neuromokslų pasauliu, Aurina Arnatkevičiūtė šios srities žinias ir įgūdžius tobulino studijuodama doktorantūroje Australijoje. Monašo universitete jaunoji mokslininkė su kolegomis tyrinėjo žmogaus smegenų veiklą. „Mano vizija – psichikos ligų diagnostikos ir gydymo patobulinimas. Tai būtų gydymas, pritaikytas prie kiekvieno paciento biologinių savybių ir poreikių“, – sako ji.
Koks buvo Jūsų studijų kelias Lietuvoje?
Mano studijų kelias neuromokslo link buvo gana netradicinis: jis prasidėjo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete.
Vėliau, norėdama pakreipti savo darbus gamtos mokslų link, magistrantūros studijoms pasirinkau neurobiologijos programą. Džiugu, kad ši programa suteikė galimybę studijuoti įvairių sričių absolventams, turint omenyje, kad neuromokslai jungia biologijos, informatikos, fizikos, chemijos ir psichologijos sritis. Be to, subūrus studentus iš skirtingų sričių yra lengviau sukurti bendradarbiavimui tinkamą aplinką.
Magistrantūros studijas vainikavo tyrimas, kurio metu taikydamos elektroencefalografijos metodą kartu su kolegėmis doc. Ramune Grikšiene ir dokt. Rasa Mončiunskaite tyrėme, kaip skiriasi vyrų ir moterų smegenų aktyvumas atliekant erdvines kognityvines užduotis.
Plėsti žinių išvykote į tolimąją Australiją. Kodėl rinkotės šią šalį?
Doktorantūros studijų užsienyje idėją puoselėjau gana ilgai. Tačiau konkrečios šalies ir miesto pasirinkimas buvo nulemtas asmeninių priežasčių: mano sužadėtinis jau buvo pradėjęs studijas Melburne. Studijų kryptį ir universitetą rinkausi atsižvelgdama į kolegų rekomendacijas. Be to, baigusi magistrantūros studijas Lietuvoje, per pirmąjį vizitą Australijoje tris mėnesius praleidau praktikuodamasi laboratorijoje ir vėliau nusprendžiau joje studijuoti doktorantūrą.
Kokios Jūsų tyrimų kryptys?
Mano doktorantūros tyrimų tema – genetiniai smegenų tinklų žymekliai. Turėjome galimybę nagrinėti ryšius tarp struktūrinių smegenų tinklų ir ieškoti potencialių genetinių žymeklių, susijusių su tam tikromis jų savybėmis. Tokio pobūdžio tyrimai dažniausiai vykdomi ieškant bendrinių dėsningumų ir siekiant nustatyti potencialius taikinius tolesniems genetiniams tyrimams, kurių pagrindinis tikslas susijęs su psichikos ligų diagnostika ir gydymu.
Kokius klausimus kėlėte šiame tyrime?
Vienas iš tyrimo klausimų – kurie smegenų ryšiai yra labiausiai veikiami genetinių veiksnių. Nustatę smegenų ryšių paveldimumo laipsnį, galime tyrinėti, kaip skiriasi sujungtų sričių genų ekspresija, ir įvertinti skirtumus tarp individų, turinčių skirtingą genetinę psichiatrinių sutrikimų riziką. Taip bandoma susieti atskiras neuroanatomijos, genetikos bei psichologijos sritis ir padėti atskleisti genetinių veiksnių įtaką smegenų tinklams.
Kokios ateities vizijos Jūsų tyrinėjamoje srityje?
Didžioji vizija – psichikos ligų diagnostikos ir gydymo patobulinimas remiantis objektyviais neurobiologiniais faktoriais ir orientuojantis į individualizuotą gydymą. Tai būtų gydymas, pritaikytas prie kiekvieno paciento biologinių savybių ir poreikių.
Žinoma, atsižvelgiant į psichikos ligų daugialypiškumą, tai yra labai ambicingas tikslas, tačiau iškeldami sudėtingus tikslus turime galimybę įgyvendinti mažesniuosius ir išmokti ko nors naujo.
Matote neuromokslų raidą. Kaip lietuvių mokslininkai galėtų pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis?
Pastarąjį dešimtmetį neuromokslų sritis smarkiai keitėsi – naudojamos technologijos tobulėja ir brangsta, reikalingas vis didesnis tiriamųjų skaičius, duomenų apdorojimas reikalauja didelių laiko ir techninių sąnaudų. Suprantama, kad kai kada Lietuvos neuromokslininkams gali kilti su tuo susijusių iššūkių, tačiau tokiu atveju yra alternatyvų, pavyzdžiui, galima dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose, leidžiančiose naudotis atviros prieigos duomenimis. Tuomet kokybiškam moksliniam darbui nereikia didelių lėšų, pakanka geros idėjos.
Mokslui skiriate nemažai laiko, todėl įdomu, kaip leidžiate laisvalaikį.
Laisvalaikį, kiek įmanoma, stengiuosi praleisti gamtoje – valandą ar dvi pavažiavus už miesto galima rasti ir vandenyną, ir laukinių gyvūnų, ir kalvų. Ilgiau pabuvus Australijoje lengva išpaikti nuo tokių kraštovaizdžių.
Australijos gamtos grožiu abejoti negalima. O kokios įsimintiniausios vietos gyventojų savybės?
Žmonės čia draugiški ir atsipalaidavę, viena dažniausių frazių – „No worries“ (liet. „nesijaudink“). Manau, tai tinkamai apibūdina bendrą požiūrį į gyvenimą. O darbo dienos pabaigoje išeidami namo kolegos dažnai atsisveikina sakydami „Don’t work too hard“ (liet. „nepersidirbk“). Taigi australai moka derinti darbą ir poilsį.
Ar planuojate šioje šalyje likti ilgam?
Kelerius ateinančius metus planuoju dirbti Australijoje, tačiau ateityje norėčiau grįžti į Europą, o įgavusi pakankamai patirties atrasti savo nišą Lietuvoje.