Šaltuoju metų laikotarpiu, kai daug laiko praleidžiama uždarose patalpose, gali pradėti plisti niežai, t. y odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės. Šiai ligai būdingas stiprus odos niežėjimas, bėrimas papulėmis ar pūslelėmis tipinėse kūno vietose. Niežai plinta tiesioginio sąlyčio (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus.
Sergamumas pastaraisiais metais
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) duomenimis, 2013 metais Panevėžio apskrityje sergamumas niežais siekė 9,61 atvejo/10 000 gyventojų, buvo užregistruotas 231 susirgimo atvejis, o 2012 metais sergamumas šia liga buvo mažesnis ir siekė 7,6 atvejo/10 000 gyventojų (187 susirgimo niežais atvejai). Praėjusiais metais didžiausias sergamumas niežais registruotas Panevėžio ir Pasvalio rajonuose (atitinkamai 18,07 ir 15,23 atvejo/10 000 gyventojų).
Kas sukelia niežus?
Niežus sukelia smulki erkė Sarcoptes scabiei va. hominis, vos matoma paprasta akimi. Suaugusi patelė yra 0,4 mm ilgio ir 0,3 mm pločio, patinai truputį mažesni. Patelė įsirausia į paviršinius odos sluoksnius ir joje gyvena, dauginasi, maitinasi, deda kiaušinius (kasdien po 2–3). Niežinės erkės neskraido, nešokinėja, jos gali šliaužti šilta žmogaus oda 2,5 cm per minutę greičiu.
Niežų simptomai
Asmenys, kurie niekada nebuvo užsikrėtę niežais, pirmuosius simptomus pastebi praėjus 4–6 savaitėms nuo sąlyčio su sergančiuoju niežais. Pakartotinai niežais užsikrėtę asmenys pirmuosius simptomus gali pajusti greičiau, t. y. 1–7 dieną po užsikrėtimo. Inkubacinis ligos periodas gali trukti labai įvairiai, priklausomai nuo niežinės erkės vystymosi ciklo etapo.
Pagrindinis niežų požymis yra stiprus niežulys, dažniausiai pasireiškiantis vakare ir naktį. Erkė gali išplisti viso kūno odoje, bet paprastai pakenkia rankų, riešų, alkūnių, krūtinės, pažastų, juosmens ir kirkšnių odai.
Kaip išvengti?
Niežų profilaktikai ypač svarbi asmens higiena ir naudojimasis individualiomis kūno priežiūros priemonėmis. Sergantis niežais asmuo namie turi turėti savo rankšluostį, atskirą nuo kitų šeimos narių miegamą vietą. Niežais užsikrėtęs asmuo turėtų vengti artimo sąlyčio su kitais asmenimis. Ypač svarbu išaiškinti sergančiuosius niežais ir turėjusiuosius tiesioginį sąlytį su ligoniu vaikų kolektyve, izoliuoti juos nuo sveikų vaikų.
Patariama patalpas valyti drėgnu būdu, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalą. Minkštus baldus ir kilimus siurbti dulkių siurbliu. Žaislus plauti karštame vandenyje su muilu. Minkštus žaislus džiovinti 20 min., mažiausiai 60 °C temperatūroje.
Svarbu laiku pradėti gydytis, todėl susirgus būtina kreiptis į gydytoją.
Dovilė Brajinskienė, Vilda Bajoriūnienė