Bergeno lietuvių bendruomenė spalio 26 dieną turėjo svečią. Lankėsi rašytojas, atlikėjas, teatro ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Svečias pasirodymą pradėjo daina „Avižėla“. Ją dainavo ir visa publika. Džiugino Vytauto sugebėjimas įtraukti į muzikinį veiksmą net pačius mažiausius dalyvius. Aktyviausi vaikai gavo dovanų – autoriaus kompaktinių plokštelių ir knygų.
Rašytojas, paskaitęs fragmentą iš knygos „Dominykas Dvasių karalystėje“, pasiūlė visiems kartu kurti siužetą penktajai knygai apie arklį Dominyką. Siužetas turėjo būti įdomus, įtraukiantis į nuotykius. Na ir prasidėjo… Ko tik vaikai neprisigalvojo – nuo kelionių ir piratų užpuolimų iki paėmimo į nelaisvę jūros dugne ir skraidančio su sparnais arklio Dominyko…
Vytauto V. Landsbergio rodomas trumpametražis filmas apie partizanus ir pokarį privertė susimąstyti ir prisiminti kai kuriuos skaudžius Lietuvos istorijos įvykius. Svečias taip pat parodė vieną „siaubo“ filmą apie vaiduoklius ir edukacinį filmą apie išvarytą iš namų vaiką, jo nuotykius ir grįžimą namo, drąsą, darbštumą, vyriškumą. Įdomu tai, kad tuos filmus kūrė, režisavo, filmavo, montavo ir juose vaidino… patys vaikai vasaros stovyklose Anykščių rajone.
V. V. Landsbergis yra ne tik rašytojas, režisierius, atlikėjas, bet ir puikus edukologas, sugebantis vaikams skiepyti meilę Tėvynei ir kitas vertybes per kūrybą, įtraukdamas pačius mažuosius į kūrybos procesą. Ir tai daro netradiciškai, veiksmingais būdais.
Po pertraukos rašytojas su humoru pristatė savo garsųjį personažą Rudnosiuką. Pasirodo, kad Rudnosiukas yra… diagnozė. Jis nuolat įsimyli ir dėl to patenka į keblias ir linksmas situacijas, kartais nukenčia. Pralinksmino Rudnosiuko patarlės, pvz.: „Davė Dievas dantis, tai duos ir į dantis“, „Trečias kartas nemelavo, o ketvirtas vėl normalus“, „Atitiko kirvis galvą“ ir kitos.
Susitikimo pabaigoje V. V. Landsbergis atliko keletą dainų: „O jeigu aš numirčiau“ (M. Martinaičio žodžiai), taip pat dainą statomam naujam spektakliui, skirtam savižudybių prevencijai.
Svečias pateikė įdomią idėją, kaip ugdyti užsienyje gyvenančių lietuvių tautiškumą. Jis pasiūlė 12–16 metų lietuvių vaikams, gyvenantiems įvairiuose pasaulio kraštuose, kurti mėgėjiškus filmus ir surengti tų filmų festivalį.
Sekmadienio muzikinė ir kūrybinė popietė buvo linksma, prasminga. Per ją buvo galima įsigyti autoriaus knygų ir kompaktinių plokštelių.
Parengė Gintaras Sivilevičius
Nuotrauka Zitos Beliakienės