Psichologinių konsultacijų centro NVO „Gera būsena“ specialistai, nuo 2006 m. vykdantys projektą „Psichologinės konsultacijos internetu lietuviams svetur“ (tinklalapis www.psyvirtual.lt), drauge su kolegomis iš Norvegijos kuria naują projektą, skirtą gerinti lietuvių ir jų šeimų psichosocialinei adaptacijai ir integracijai Norvegijoje.
NVO „Gera būsena“ bandomasis projektas, kuriuo buvo siekiama užmegzti partnerystės ryšius su kolegomis Norvegijoje, pavyko sėkmingai. Naujieji partneriai yra labai suinteresuoti bendradarbiavimu. Šią iniciatyvą padėjo įgyvendinti VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas drauge su VšĮ „OSFL projektai“.
Vizito į Oslą metu NVO „Gera būsena“ specialistai susitiko su naujaisiais partneriais, o susipažinę sutarė drauge plėtoti bendrą veiklą. Visų trijų partnerių tikslas – padėti lietuvių šeimoms: vaikams ir suaugusiesiems, psichologiškai ir socialiai geriau bei greičiau adaptuotis ir integruotis Norvegijoje.
Psichologų iš Lietuvos darbo dalis ir toliau bus teikti psichologines konsultacijos internetu ir realiai lietuvių kalba, organizuoti seminarus, rengti straipsnius apie psichologines problemas emigracijoje. Daug dėmesio bus skiriama psichologinei pagalbai lietuvių kalba vaikams ir šeimai organizuoti.
Partneriai iš Norvegijos – 1960 m. įkurta nevyriausybinė organizacija „Suaugusieji vaikams“ („Voksne for Barn“), turinti 2700 narių, dirbanti visoms Norvegijoje gyvenančioms šeimoms. Jų pagrindinis tikslas yra rūpintis vaikų psichikos sveikata ir emocine gerove.
NVO generalinė sekretorė Randi Talseth papasakojo, jog Norvegijoje apie 20 % vaikų reikia trumpalaikės arba ilgalaikės pagalbos. Psichologė Karin Källsmyr apibendrino, jog, jų duomenimis, didžiausią stresą vaikui sukelia tėvų skyrybos.
NVO „Suaugusieji vaikams“ dirba mokyklose su pedagogais ir vaikais, vykdo psichikos sveikatos programas vaikams, kurių tėvai serga psichikos ligomis (tokių vaikų yra 12 %), teikia pagalbą tėvams, organizuoja seminarus ir mokymus bendruomenėse, dirba su vaikų rizikos grupėmis. Dalį šių veiklų vykdo specialiai šiam darbui išmokomi savanoriai.
Organizacijos specialistai sukūrė dvi įdomias programas rizikos grupių vaikams, jos įdiegtos 600 mokyklų. Viena programa skirta vaikams, turintiems psichikos sutrikimų. Kita skirta agresyvių jaunimo grupuočių problemoms spręsti. Programose dalyvauja ir patys vaikai, ir suaugusieji.
„Suaugusieji vaikams“ patys neteikia profesionalios psichologinės ar medicinos pagalbos, jie yra tarpininkai tarp vaiko, šeimos ir jiems reikalingos pagalbos teikėjų – gydytojų, psichologų, socialinių darbuotojų, mokytojų ir kitų sričių specialistų. Tai unikali veiklos rūšis, vadinama vietiniu atstovavimu.
Norvegų NVO labai daug dirba psichoprevencijos ir psichoprofilaktikos srityje, taikydama universalias intervencijos priemones, kuria ir leidžia originalius psichologinius stalo žaidimus, animacinius mokomuosius filmukus, knygeles, brošiūras, pamokėlių su vaikais priemones mokytojams, plakatus ir kt.
„Voksne for barn“ veikia tėvų konsultavimo linija. Tėvai gali kreiptis telefonu arba elektroniniu būdu dėl bet kokių jiems nerimą keliančių vaiko problemų. Paslauga norvegų kalba teikiama nemokamai visoje Norvegijoje visų tautybių gyventojams.
Visų šių veiklų misija – paruošti vaikus, paauglius ir suaugusiuosius priimti gyvenimo užduotis ir įsipareigojimus, išmokti susidoroti su iššūkiais ir sunkumais visiems kartu. Programos siekia ugdyti įgūdžius, reikalingus pasirūpinti savimi ir savo gyvenimu, taip pat padėti kitam žmogui.
Mūsų susitikimą NVO „Voksne for barn“ generalinė sekretorė Randi Talseth pradėjo žodžiais: „Voksne for barn“ yra nevyriausybinė ne pelno organizacija ir nėra pavaldi Norvegijos vaikų teisių apsaugai „Barnevernet“, tačiau mums ne kartą teko konsultuoti tėvus, kurie buvo patekę į „Barnevernet“ akiratį. Tėvai klausė, kaip jiems elgtis, ką daryti.“
Pagalbos telefono tarnybos konsultacijos yra kelių skirtingų rūšių: kartais pakanka paaiškinti tėvams, ką jie patys galėtų daryti dėl vaiko, kaip keisti savo elgesį, atkreipti jų dėmesį į netinkamus šeimos įpročius ir pan. Kitais atvejais gali būti reikalinga psichologo ar gydytojo pagalba, apie ją skambinantysis gauna visapusišką informaciją.
Randi Talseth džiaugėsi mūsų projektu „Psichologinės konsultacijos internetu lietuviams svetur“, kuris suteikia galimybę emigrantus konsultuotis nemokamai ir gimtąja kalba.
Norvegijoje yra daugybė pagalbos tarnybų, tačiau čia gyvenantys lietuviai nesinaudoja jų paslaugomis dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – lietuviai emigrantai dažnai nemoka norvegų kalbos. Antroji priežastis – jie nepasitiki norvegų psichologais, gydytojais, ypač po liūdnos kai kurių šeimų patirties su „Barnevernet“ bijo kreiptis pagalbos į bet kokias norvegų įstaigas.
„Suaugusieji vaikams“ vadovė nusiteikusi ilgalaikiam mūsų NVO bendradarbiavimui, nes, pasak jos, psichologinių anoniminių konsultacijų lietuvių kalba internetu bei kitokių psichologinės pagalbos priemonių lietuviams emigrantams reikės dar ilgai.
Šiuo metu „Suaugusieji vaikams“ vykdo 8 tarptautinius projektus: tai projektai, skirti rusų, lenkų, baltarusių emigrantų šeimų integracijai gerinti (emigrantų iš šių šalių Norvegijoje yra daugiau nei lietuvių).
Vienas jų projektų gimė mūsų antrojo partnerio – Oslo lietuvių bendruomenės – iniciatyva.
2013 m. tuometė valdybos narė Lina Baltrukonienė rengė vaikų teisėms Norvegijoje skirtą seminarų ciklą, jame dalyvavo ir mūsų psichologai. 2014 m. Dėl Linos iniciatyvos ir atkaklumo „Voksne for Barn“ įkūrė padalinį „Tillit“. „Jo pavadinimas turi dvi prasmes, – sakė Lina, – „tillit“ išvertus iš norvegų kalbos yra „pasitikėjimas“. O žodelis „til“ nurodo kam, tad antroji prasmė „til Lit“ – „Lietuvai“.
„Voksne for Barn Tillit“ teikia palaikymą ir konsultuoja tėvus dėl su vaikais susijusių problemų telefonu bei elektroniniu būdu nemokamai vieną kartą per savaitę lietuvių kalba. Pradžioje pagalbos tėvams linijos konsultacijoms lietuvių kalba buvo skiriamos dvi valandos, šiuo metu – jau trys valandos.
Psichologė psichoterapeutė ir „Voksne for barn Tillit“ valdybos narė Alina Wiese pasakojo, jog linijos savanorių darbas neapsiriboja konsultacijų teikimu. Savanoriai ilgai mokosi savanorių mokymuose, dabar nuolat vykdomas jų darbo kokybės užtikrinimas ir kompetencijos kėlimas. Dabar tai yra viena pagrindinių „Tillit“ veiklų.
„Nors konsultavimas mums yra labai svarbus, tam skiriame daug dėmesio, esminė organizacijos „Suaugusieji vaikams“ („Voksne for barn“) ir mūsų skyriaus misija ir veikla yra šviečiamoji, taip pat mūsų, tai yra lietuvių šeimų Norvegijoje, interesų atstovavimas“, – minėjo Lina Baltrukonienė.
Spalio 10 d. minima Pasaulio sveikatos diena. „Tillit“ nutarė šia proga savo veiklą nukreipti į visą spalio mėnesį vykstančią tarptautinę kampaniją, skirtą prisiminti nėštumo ir ankstyvos kūdikystės metu prarastiems vaikams ir palaikyti jų šeimoms. Šios kampanijos simbolis pasaulyje yra rausva ir žydra spalvos, o savo palaikymą galima išreikšti šių spalvų kaspinėliu (Twibbon). Prarastieji vaikučiai yra vadinami vaikais-angeliukais. „Tillit“ komanda visą mėnesį skelbs informaciją šia tema, bet to, surinks į vieną duomenų bazę visas pagalbos šeimoms, netekusioms vaikų-angeliukų, priemones, kurios egzistuoja Norvegijoje. Dėmesys bus skiriamas ne tik tėvams, bet ir vaikams, išgyvenantiems sesutės ar broliuko netektį šeimoje. Bus informacijos ir tiems, kurių draugų, giminaičių ar pažįstamų šeima išgyveno mirtį. Šia tema kalbėti sunku ir dažnai nežinoma, kaip geriau elgtis, kaip bendrauti.
Taip pat „Tillit“ organizavo savipagalbos grupę lietuvėms mamoms, auginančioms mažus vaikučius ir susiduriančioms su įvairiomis problemomis. „Tillit“ turi savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, planuoja sukurti interneto puslapį, kuriame viešintų šeimoms naudingą informaciją lietuvių kalba.
Planuojama, kad nuo 2016 m. konsultacijos bus teikiamos internetu realiu laiku – pokalbių kanale. Taip pat galvojama apie bendradarbiavimą su lenkų, rusų, ukrainiečių bei kitomis diasporomis Norvegijoje.
Lina Baltrukonienė, dvejus metus savanoriavusi norvegiškoje psichologinės pagalbos ir krizių bei savižudybių prevencijos tarnyboje telefonu ir internetu, turi daug pastebėjimų apie norvegų ir lietuvių charakterio ir elgesio skirtumus, kurie nulemti sociokultūrinių aspektų. „Norvegai niekaip nesupranta, kodėl lietuviai kreipiasi tik tada, kai jau nebegali iškęsti, kai situacija jau visai bloga, – pasakojo ji. – O norvegai yra linkę kreiptis tuoj pat, kai tik kyla problema.“
Garsiai žiniasklaidoje skambant lietuvių problemoms su „Barnevernet“, „Tillit“ sulaukė daug lietuvių skambučių šia tema. Šeimos nerimavo, klausė patarimų, kaip elgtis, kaip gyventi, kad išvengtų nemalonumų su „Barnevernet“.
„Tillit“ konsultančių pareiga yra ne tik teikti psichologinę pagalbą, bet ir pasiūlyti tėvams konstruktyvių sprendimų, kaip pagerinti vaiko savijautą, aptarti problemas ir kartu ieškoti jų sprendimo.
„Konsultacijos parodė, kad lietuviai visiškai nepasitiki norvegų specialistais, bijo į juos kreiptis pagalbos, nes gali būti apkaltinti netinkamu elgesiu su vaiku, o tada vaikas gali būti atimtas iš tėvų. Ta baimė ypač sustiprėjo, kai iš lietuvių šeimų buvo atimti vaikai. Lietuviai Norvegijoje bijo išsišokti, daugumai trūksta žinių apie gyvenimą Norvegijoje, norvegų įstatymus, kultūrą, bendravimo normas. Kalbos nemokėjimas apsunkina padėtį“, – patirtimi dalijosi Lina Baltrukonienė.
Taigi, pasidaliję problematika, gerąja patirtimi, įvertinę lietuvių situaciją Norvegijoje, planuojame pradėti dvišalį projektą, skirtą lietuvių emigrantų adaptacijos ir integracijos problemoms spręsti.
Kolegos norvegai pripažino, kad jiems dažnai nelengva suprasti lietuvių mentalitetą, asmenybės ypatybes ir emocijų intensyvumą bei raišką.
Tad geriausias būdas teikti psichologinę, socialinę ir informacinę šviečiamąją pagalbą yra bendras dvišalis darbas. Tai sujungs „Voksne for Barn“ strategavimą bei šviečiamosios veiklos patirtį, „Tillit“ poskyrio konsultavimą tėvų palaikymo linijoje ir NVO „Gera būsena“ psichologų ilgametį įdirbį psichologinių konsultacijų internetu projekte „Psyvirtual“ (profesionalios anoniminės psichologinės konsultacijos internetu, aktualių emigrantams Norvegijoje straipsnių rengimas). Konsultacinė pagalba bus vykdoma lietuviškai lietuvių specialistų ir savanorių konsultantų.
Vilma Kuzmienė, psichologė psichoterapeutė (Oslas, Vilnius)