Vis dažniau žmonės skundžiasi sutrikusiais mitybos įpročiais – vieni nuolat persivalgo, kiti per daug riboja maistą ar bijo tam tikrų produktų. Pasak šeimos gydytojos Gaivos Dabravalskienės, ši riba tarp įpročio ir sutrikimo plona, todėl labai svarbu mokėti laiku atpažinti pirmuosius pavojus.
Sveika mityba – ne tik produktų pasirinkimas, bet ir požiūris
„Sveika mityba – tai tinkamas vartojimas įvairių maisto produktų, kuriuose yra pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, atitinkančių organizmo poreikius“, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad mityba turi būti įvairi, saikinga ir subalansuota.
Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojos G. Dabravalskienės, sveikai besimaitinantis žmogus turi jaustis gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Sveikai maitintis – tai ne tik valgyti sveiką maistą, bet ir turėti sveiką požiūrį į jį. Tai reiškia ilgalaikį nuosaikumą, o ne nuolatines kraštutines dietas ar maisto ribojimą“, – teigia specialistė.
Emocinis valgymas dažnas, bet prasideda nepastebimai
Dalis žmonių maistą renkasi ne todėl, kad jaučiasi alkani, o siekdami nuslopinti emocinį diskomfortą. „Žmonės dažnai valgo nesąmoningai ir didelį kiekį nesveiko maisto, norėdami pabėgti nuo streso, nerimo ar kitų jausmų“, – sako medikė. Jos teigimu, emocinis valgymas dažnai prasideda nepastebimai ir virsta įpročiu. Tada valgymas nebėra sąmoningas – valgoma bet kur, bet kas ir bet kiek, neatsižvelgiant į alkio ar sotumo jausmą.
Pasak gydytojos, dažnas persivalgymas tampa pavojingas, kai prarandamas kontrolės jausmas, o po valgymo pasireiškia kompensacinis elgesys – vėmimas, badavimas, perdėtas sportas ar vaistų vartojimas.
„Persivalgymo priežastis dažnai yra griežtas maisto ribojimas. Kai žmogus ilgai save varžo, kyla nekontroliuojamas alkis, kurį vėliau lydi persivalgymas. Tokiais atvejais valgoma slapta, dažnai vienumoje, net nesant fiziniam alkiui“, – pažymi G. Dabravalskienė.
Ilgalaikės pasekmės – ne tik svorio augimas ar svyravimai, bet ir nutukimą lydinčios ligos, prasta emocinė savijauta, neigiamas savęs vertinimas.
Į ką atkreipti dėmesį? Pirmieji valgymo sutrikimo ženklai
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pradžioje sutrikimas dažnai pasireiškia mintyse ir elgesyje, o ne akivaizdžiais fiziniais požymiais.
„Žmogus nuolat kalba apie maistą, analizuoja produktų sudėtį, pradeda vengti tam tikrų maisto grupių. Dažnai laikosi griežtų mitybos režimų, pavyzdžiui, pereina prie vegetariškos ar veganiškos mitybos ne dėl įsitikinimų, o dėl baimės priaugti svorio“, – sako G. Dabravalskienė.
Gydytoja taip pat pastebi, kad valgymo sutrikimą išduoda socialinio valgymo vengimas – žmogus nebenori valgyti su kitais, riboja porcijų dydį, kartais valgo tik kartą per dieną, tačiau patiria ir persivalgymo protrūkių, po jų bando „išsivalyti“. „Tokią būseną dažnai lydi perdėtas sportas, kuris tampa ne sveika veikla, o būdu kompensuoti suvalgytą maistą“, – aiškina specialistė.
Ką daryti pastebėjus problemą?
Svarbiausia – reaguoti laiku. Gydytoja pabrėžia, kad valgymo sutrikimų nereikėtų ignoruoti ar bandyti spręsti savarankiškai.
„Žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų, labai sunku šią problemą įveikti patiems. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins situaciją ir, jei reikia, nusiųs pas psichiatrą ar psichoterapeutą, dirbantį su valgymo sutrikimų turinčiais žmonėmis“, – teigia G. Dabravalskienė.
Ji taip pat primena, kad, norint išsaugoti sveiką santykį su maistu, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip apie maistą galvojame. Mityba turi būti sąmoninga – grįsta ne baime ar kontrole, o rūpinimusi savo sveikata. Maistas – tai ne priešas ir ne paguoda, o būtina gyvenimo dalis, kurią svarbu priimti su pagarba savo kūnui ir emocijoms.