Ašaroja akys, paburko nosis, kamuoja kosulys, o gal tiesiog jaučiate silpnumą? Tai – ženklas, kad prasidėjo alergijų metas. Dauguma alergiškų žmonių būtent pavasarį pajunta pirmuosius savo ligos simptomus. Pasak farmacininkės Elvyros Ramaškienės, patarimų, kaip sumažinti alergijos sukeliamus nepatogumus, žmonės vaistinėse teiraujasi jau nuo kovo mėnesio pradžios.
Vaistininkė primena, kad alergijos klasifikuojamos pagal tam tikras rūšis. „Pirmiausia išskirčiau įkvepiamąją alergiją, kai įkvėpus tam tikrų medžiagų pasireiškia alerginis rinitas, ašarojimas, bronchinė astma. Kita itin dažnai pasitaikanti alergijos rūšis – odos alergija: atsiranda bėrimai, niežulys, išsivysto alerginis kontaktinis dermatitas ar egzema. Nemažą dalį žmonių kamuoja ir alergija maistui, kai žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus tam tikrai maisto rūšiai“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, visos alergijos rūšys yra pavojingos, tačiau pačios pavojingiausios yra tos, kurias sukelia vabzdžių įkandimai. „Įkandus bitei ar kitam vabzdžiui, alerginė reakcija vyksta greitai, po kelių minučių ima niežėti kūną, atsiranda dilgėlinė, kartais patinsta oda, juntamas karštis, krečia šaltis, siaurėja bronchų spindis, dūstama, krinta kraujospūdis. Kritiniais atvejais įvyksta anafilaksinis šokas, kuris yra pavojingas gyvybei. Net ir nealergiškiems žmonėms vabzdžių įkandimai gali būti pavojingi“, – pabrėžia E. Ramaškienė.
Farmacininkė primena, kad žmogus gali būti alergiškas ir dviem veiksniams iš karto, pavyzdžiui, maisto produktui ir žiedadulkėms. Svarbu pasitikrinti ir žinoti, kokia alergija kamuoja, ir su gydytojo pagalba parinkti tinkamus vaistus.
Stiprinkite imuninę sistemą
Manoma, kad alergijų paplitimui įtakos turi tiek oro užterštumas, kuris dažniausiai sukelia alergines astmas, tiek per daug sterili aplinka. Žmogaus organizmo reakcija alergijoms ir kitoms autoimuninėms ligoms didėja ir vėlesniais gyvenimo etapais.
„Alergija – tai organizmo imuninės sistemos reakcija į neatpažįstamą objektą, patekusį į organizmą. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra susilpnėjusi, organizmas sunkiau neutralizuoja ir pašalina į jį patekusius antikūnus. Antikūnai gali pažeisti arterijų sieneles, kepenis, inkstus, sąnarius bei smegenis. Kadangi alerginė reakcija sueikvoja nemažai alergijos, žmonės neretai gali jaustis nusilpę“, – paaiškina farmacijos specialistė.
Alergiją turintiems žmonėms vaistininkė pataria nuolat stiprinti imunitetą tam tikrais vitaminais ir maisto papildais. Tinkamiausi yra omega-3, vitaminas D ir įvairūs B grupės vitaminai.
Svarbi aplinka
Yra nemažai vaistų, skirtų padėti kenčiantiems nuo alergijos simptomų. Geriamieji naujos kartos antihistamininiai vaistai dažniausiai tinka tiek kvėpavimo, tiek maisto ar odos alerginėms reakcijoms malšinti. Jie sukelia mažiau šalutinių reiškinių nei senosios kartos vaistai ir juos galima vartoti tol, kol aplinkoje yra alergenų. Tačiau, kovojant su alergija, vaistininkė pataria pasikliauti ne tik vaistais, bet ir profilaktinėmis priemonėmis.
„Pavojingų augalų žydėjimo metu rekomenduočiau nevažiuoti ten, kur daug augalų, nedirbti lauko darbų, užsidaryti langus važiuojant automobiliu. Grįžus iš lauko patariama persirengti, nusiprausti, išplauti nosį jūros vandeniu ar izotopiniu tirpalu, patalpas dažnai valyti drėgnuoju būdu“, – teigia vaistininkė.
Jei jus kamuoja alergija maistui, stenkitės nevartoti konservantų, atidžiai skaitykite etiketes. Jei esate alergiški dulkėms, rekomenduojama patalynę ir čiužinius įvilkti į sintetinius užvalkalus, vėdinti juos tiesioginiuose saulės spinduliuose ne trumpiau nei 6 valandas ir skalbti karštesniame nei 60 °C temperatūros vandenyje.