Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daug kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti.
Išprovokuoja stresas
Nors žvynelinė – autoimuninė, neužkrečiama ir nemirtina liga, tačiau šiandien ji tebėra žinoma kaip lėtinis, sisteminis susirgimas, kartais net labai apsunkinantis gyvenimą, kasdienę veiklą, šeimos, pomėgio ir net draugysčių pasirinkimus. Jei šią ligą išprovokuoja stresas, tai pati liga dėl savo specifikos tampa dar sunkiau suvaldoma.
„Žvynelinės eiga labai susijusi su stresu. Šiuo metu atliekame tyrimą, kuriame aiškėja, kad žvynelinė pasireiškia tuojau pat po išgyvento streso. Oficialiai galima rasti teigiant, kad žvyneline serga iki 3 proc. pasaulio gyventojų populiacijos. Tačiau Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad šia liga gali sirgti net 6–8 proc. žmonių. Tikėtina, kad sergamumas žvyneline ateityje didės. Manau, kad tai susiję su greitu gyvenimo tempu ir išgyvenamu stresu“, – kalba Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Anot jos, stresas dabar yra vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovų ir jį išgyvena ne tik vadovaujamą ar įtemptą darbą dirbantys suaugusieji. Tai tapo ir daugelio jaunuolių, netgi darželinukų, kasdienybe.
Kenkia naktinis darbas
„Žmonės kenčia, kad ko nors nespėja, kad reikia nuolat kur nors skubėti, nuolat išgyvena vadinamuosius „degančius“ terminus. Dabartinės komunikacijos eroje visi kaip išprotėję bėga. Tokių terminų kaip anksčiau – dviejų savaičių, mėnesio – neliko. Dabar kalbama apie tai, kad reikia padaryti rytoj, poryt ar tiesiog šiandien. Daugeliui tai sukelia nuolatinį stresą, mažėja darbingumas, kyla vidinė įtampa ir tai išprovokuoja žvynelinės ligos sukeltą uždegimą“, – aiškina profesorė.
Pasak jos, psichologinių veiksnių ir nervų sistemos įtaką endokrininei sistemai jau yra patvirtinęs ir gana naujas psichoneuroendokrinologijos mokslas. Taikant molekulines medicinos, genų analizės ir epigenetikos metodus, pavyko išsiaiškinti, kaip nervų sistemos aktyvumas, asmenybės bruožai ar stresas keičia už emocijas atsakingą smegenų sričių neuronų genų aktyvumą ir pagumburio branduolių aktyvumą, reguliuojantį organizmo hormonų aktyvumą.
Sergant žvyneline, anot profesorės, taip pat labai svarbus darbo dienos režimas ir poilsis. Prof. dr. M. Bylaitei-Bučinskienei yra tekę gydyti ne vieną pacientą, kurių žvynelinė niekaip nepasidavė, kol galiausiai po 2–3 metų tokie žmonės ryžosi naktinį darbą pakeisti į dieninį. Vien tik pakeitus darbo dienos režimą didžiausios žvynelinės keliamos problemos praėjo, nors dirbdami naktinį darbą pacientai vartojo stiprų poveikį turinčius sisteminiam gydymui skiriamus vaistus.
Spalis – provokacijų mėnuo
Pasak gydytojos, žvynelinė – liga, visada einanti iš vidaus. Tačiau ją gali provokuoti atvėsęs, vėjuotas oras, šalnos, žvarba arba prasidėjęs tamsusis metų sezonas. Neatsitiktinai Pasaulinė žvynelinės diena minima spalio 29 dieną – spalio mėnuo daugeliui sergančiųjų yra paūmėjimo periodas.
Kaip vieną iš žvynelinės formų profesorė įvardija lašelinę žvynelinę. Ji prasideda staiga po peršalimo, anginos arba, tarkime, sušalus kojas, persirgus pūslės uždegimu. Pasitaikė atvejų, kai rugpjūtį jaunuolis paimamas į kariuomenę, o jau rugsėjį jį išberia mažomis rausvomis plokštelėmis, kiekviena jų – su pleiskanėle. Ši lašelinė forma priskiriama progresuojančioms formoms ir siejama su infekcijomis. Labai dažnai tai būna vienkartinis susirgimas, kuris nepasikartoja.
Anot profesorės, per pastaruosius dešimt metų labai pasikeitė supratimas, kas tai yra žvynelinė. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra tik odos, sąnarių, nagų ar plaukuotosios galvos odos dalies problema, tačiau dabar jau visiškai yra aišku, kad žvynelinė pažeidžia visą organizmą ir kad ji yra glaudžiai susijusi su gretutinėmis ligomis, tarp jų – aukštesniu kraujospūdžiu, širdies ligomis, dislipidemija (kraujo riebalų, arba lipidų, disbalansu), krono liga, vitiligo, cukriniu diabetu, metaboliniu susirgimu ar kitomis autoimuninėmis ligomis. Be to, žvynelinė taip pat problemiška tuo, kad kiekvienam žmogui ji pasireiškia absoliučiai individualiai.
„Nė vienas gydytojas negali prognozuoti, kokia bus konkretaus susirgimo eiga – ar ji bus lengva, ar sunki“, – aiškina prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Kenčia dėl aplinkinių ir artimųjų reakcijų
Nors 80 proc. sergančiųjų patiria lengvą žvynelinės formą, kiti 20 proc. serga vidutine ir labai sunkia forma. Tai reiškia, kad tu kas rytą atsikeli pilnoje pleiskanų lovoje, kad visada pleiskanoti tavo rūbai. Kad ir kur eitum, ką darytum – visur palieki pleiskanų.
Neseniai Lietuvoje atlikus sergančiųjų žvyneline apklausą paaiškėjo, kad net 75 proc. teigė, jog labiausiai kankina ligai būdingi bėrimai, niežėjimas, pleiskanojimas, odos jautrumas, o 25 proc. respondentų kaip labiausiai kankinantį dalyką nurodė aplinkinių reakciją. Net 62 proc. apklaustųjų jaučia diskomfortą eidami pas kirpėją, baseine 70 proc. vengia situacijų, kai aplinkiniai gali pamatyti bendrą jų odos būklę, 20 proc. apklaustųjų jaučia įtampą sporto klube ir baseine.
Skaudu, tačiau net 33 proc. girdi priekaištus dėl žvynelinės iš savo artimųjų, o 39 proc. ši liga sukelia sunkumų bendraujant su partneriu. 15 proc. aplinkybės privertė keisti profesiją, 12 proc. prieš pasirinkdami profesiją atsižvelgė, kad serga žvyneline. 65 proc. pažymėjo, kad ši liga turi įtakos jų aprangos stiliui, net pusė jų renkasi kūną kuo labiau uždengiančius drabužius.
Liga, kurią paleidi pats
„Tai – psichologiškai be galo traumuojanti liga. Negalime šios ligos visiškai išgydyti, tačiau galime labai palengvinti jos eigą. Kada ši liga pasireikš, labai priklauso nuo žmogaus. Todėl konsultacijų metu dažnai atkreipiu dėmesį, kad lėtinės ligos dažnu atveju yra žmogaus gyvenimo būdo, elgesio, netgi mitybos pasekmė. Galima sakyti, kad pats tą ligą susikuri savo rankomis. Nes polinkis šeimoje gali būti, tačiau tu pats paleidi – tarsi raketą – tos ligos mechanizmą. Gydytojas negalės padėti, jei žmogus nekeis nei gyvenimo būdo, nei požiūrio, nei savo reakcijų – o to reikia mokytis“, – aiškina profesorė.
Jos teigimu, sergantiesiems žvyneline taip pat būtų pravartu prisiminti universalią išminties poziciją: jei negali ko nors pakeisti, keisk požiūrį į tai. Vis dėlto pastebėta, kad žvyneline sergantys žmonės yra linkę patys savyje ilgai gromuliuoti problemas, spręsti jas be kitų pagalbos. Tokius pacientus kartais tenka nukreipti pas psichoterapeutą.
Anot prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, Lietuvoje daugėja galimybių gydyti žvynelinę naujausiais metodais, kurių vienas yra biologinė terapija. Yra medikamentų su itin ilga – iki 5 metų nepertraukiamo vartojimo – tolerancija, jie nedidina piktybinių navikų, didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių reiškinių, sunkių infekcijų ar mirtingumo rizikos. Deja, naujausi biologiniai vaistai yra prieinami tik mažai daliai sergančiųjų, todėl šiandien gydant pacientus ypač svarbus holistinis suvokimas, kompleksinis gydymas ir prevencija.
Lietuvos dermatovenerologai kasmet pažymi Pasaulinę žvynelinės dieną organizuodami mokslines konferencijas, susitikimus su pacientais. Padedami žiniasklaidos siekiame išplatinti žinią, kad žvynelinė – neužkrečiama liga, ji gana paplitusi Lietuvoje, ja galima susirgti įvairiame amžiuje. Labai svarbu visuomenei bei pačiam sergančiajam ir jų artimiesiems suprasti, kokia tai liga, kas ją provokuoja, kaip galima sau padėti. Ši liga gali būti sėkmingai valdoma.