Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įgėlimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams. Apie jo priežastis pasakoja šeimos gydytoja Ingrida Mockienė.
„Odos niežulys – gana dažnas skundas šeimos gydytojo kabinete. Tai ne tik nemalonus pojūtis, bet dažnai ir rimtos ligos simptomas, kurį svarbu kuo anksčiau atpažinti ir pradėti šalinti jį sukėlusią priežastį“, – sako Kauno klinikos „InMedica“ gydytoja I. Mockienė.
Priežasčių gali būti įvairiausių
Niežulys gali atsirasti bet kokiu laikotarpiu nepriklausomai nuo to, koks paciento amžius: „Dažniausiai vaikams atsiradusio niežulio priežastis – atopinis dermatitas, o suaugusiesiems – tokios odos ligos kaip psoriazė, seborėjinis, alerginis kontaktinis ar atopinis dermatitas bei dilgėlinė. Taip pat niežėjimą gali sukelti kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, geležies stokos anemija, kepenų, onkologinės, kraujo ar parazitinės ligos – niežai, utėlėtumas bei helmintozė.“
Verta atkreipti dėmesį, kad odos niežulys gali būti ir nepageidaujama vaistų reakcija, todėl, ieškant niežulio priežasties, vartojamus vaistus svarbu peržiūrėti kartu su gydytoju. Taip pat dažna priežastis – stresas, nes jį patiriant išsiskiria didelis kiekis uždegiminių mediatorių.
„Psichogeninio niežulio atveju dažniausiai nematoma jokių odos pokyčių, rečiau matomi nukasymai, o šiems užsitęsus pastebimi ir odos pigmentacijos pokyčiai, sustorėjimai, kartais ir odos infekcijos požymiai. Tokie pacientai ilgainiui pastebi sąsajas tarp streso ir niežulio intensyvumo“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Taip pat viena iš niežulį sukeliančių priežasčių gali būti histamino, kurio didesnis kiekis yra brandintuose, raugintuose, fermentuotuose produktuose, netoleravimas.
„Kai kurių žmonių organizmai nesugeba tinkamai suskaidyti hestamino, todėl tokiais atvejais dieta yra itin svarbi – tik itin šviežios mėsos ir žuvies valgymas bei vengimas ilgai brandintų, vytintų sūrių, dešrų, vyno, alaus ar raugintų produktų gali padėti sumažinti niežulį“, – dėmesį atkreipia I. Mockienė.
Be to, skydliaukės veiklos sutrikimai, tiek hipertiroidizmas, tiek hipotiroidizmas, gali taip pat būti odos niežulio priežastis.
Niežėjimo pobūdis priklauso nuo jį sukėlusios priežasties
Niežulys gali būti vietinis, pavyzdžiui, kai kyla tik dekoltė srityje ar galvos plaukuotoje dalyje, ir generalizuotas – apimantis visą kūną.
„Kepenų ligų sukeliamas cholestazinis niežulys intensyviausias delnuose bei paduose ir ypač suintensyvėja naktimis. Atopinio dermatito metu niežti visą kūną, mažiems vaikams pasireiškia bėrimas tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose bei žandų srityje, o vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – lenkiamuosiuose galūnių paviršiuose, oda išsausėja, vietomis sustorėja ar įtrūkinėja“, – sako I. Mockienė.
Dilgėlinės sukelti bėrimai yra greitai kintantys – išbėrus vieną vietą, po kelių valandų lokalizacija gali pasikeisti ar dingti visai, todėl niežulys atsiranda ir keičia lokalizaciją kartu su bėrimu. Įtampos, streso sukeltas odos niežulys dažniausiai apima visą kūną.
„Reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su savo gydytoju nedelsiant, jei niežulį lydi odos bėrimas, jos spalvos pokyčiai, pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai, pykinimas, išmatų ar šlapimo spalvos pokyčiai ar karščiavimas. Taip pat jei niežulys atsiranda lytinių organų srityje ar aplink išangę, prikelia naktį, trukdo užmigti ar vargina ir kitus kartu gyvenančius asmenis“, – teigia šeimos gydytoja.
Kaip niežulys gydomas?
Pasak I. Mockienės, niežulys dažniausiai yra tik simptomas, todėl pirmiausia svarbu nustatyti jį sukėlusią priežastį ir pradėti ją šalinti.
„Pacientui atvykus į konsultaciją išsiaiškinama, kokiomis ligomis jis serga, kokius vaistus vartoja, ar yra diagnozuotos kokios nors alergijos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar pastaruoju metu pacientas nesirgo kokia nors ūmia infekcine liga, nepatyrė daugiau įtampos bei streso“, – pažymi I. Mockienė.
Siekiant nustatyti diagnozę, atliekamas bendras ir biocheminis kraujo tyrimas, ultragarsinis vidaus organų ištyrimas, įvertinami kepenų, inkstų, skydliaukės veiklą atspindintys rodikliai, taip pat prireikus pacientas siunčiamas pasikonsultuoti su gydytojais specialistais ir atlikti detalesnio ištyrimo.
Svarbu nepamiršti, jog dažnai niežulys kyla dėl odos išsausėjimo ir užtenka išgerti pakankamai vandens bei reguliariai naudoti emolientus (medicininius drėkinamuosius kremus), kad šis simptomas palengvėtų ar visai išnyktų.
Taip pat odos būklę pagerina subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, karšto vandens vengimas prausiantis. Visų lėtinių ligų riziką sumažina darbo ir poilsio režimo laikymasis, nepiktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, o stresą sumažina mėgstama laisvalaikio veikla.