Pradinis / Aktualijos / Olimpiečius tiriantis sporto mokslininkas: „Lietuvos sportininkų potencialas yra didesnis, nei prognozuojama“

Olimpiečius tiriantis sporto mokslininkas: „Lietuvos sportininkų potencialas yra didesnis, nei prognozuojama“

Oficialiai prasidėjusias Tokijo olimpines žaidynes jau keletą savaičių lydi medalių prognozės ir ekspertų komentarai.

Sigitas Kamandulis. LSU nuotr.

Olimpinių žaidynių laimėjimų spėjimo portalas olympicmedalspredictions.com Lietuvos delegacijos sportininkams prognozuoja niūrų pasirodymą – vienintelį medalį, kurį į gimtinę parvežti gali plaukikas Danas Rapšys.

Prognozė sudaryta remiantis sportininkų rezultatų dinamika svarbiausiose pastarųjų metų varžybose, tačiau mūsų šalies olimpiečius tiriantis Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Sigitas Kamandulis yra linkęs abejoti portalo pateiktu spėjimu.

„Lietuvos sportininkų potencialas yra didesnis, nei prognozuojama. Pirmiausia tai susiję su didelėmis kai kurių sportininkų fizinėmis ir funkcinėmis galimybėmis, – kalbėjo sporto mokslininkas. – Turime ne vieną olimpietį su išskirtiniais atletiniais duomenimis. Galbūt nelabai galima jų įvardyti dėl psichologinio spaudimo, tačiau rezultatai, kuriuos gauname atlikdami testavimus, dažnai nustebina gerąja prasme.“

LSU Sporto mokslo ir inovacijų institutas olimpinių atletų rengimo stebėseną vykdo jau ne vienus metus. Instituto direktorius S. Kamandulis teigia, kad, nepaisant milžiniškos sportinės konkurencijos, Lietuvos olimpiečių rezultatai Tokijuje turėtų būti geresni, nei spėja portalas olympicmedalspredictions.com.

„Kad ir kiek spėliotume, gerą rezultatą veikia daug skirtingų veiksnių. Nuosekliai rengiantis sportininkui ir jo komandai reikia tinkamai suderinti darbo ir poilsio režimą, mitybą bei aplinkos veiksnius. Sportininko pasirengimas yra valdomas siekiant geriausią rezultatą užfiksuoti svarbiausiose varžybose, tačiau tai nepaprastai sunku padaryti dėl nuolatinės organizmo būklės kaitos ir kartais netikėto atsako net į įprastinius dirgiklius.

Apmaudu, kai sportininkas geriausią rezultatą rodo ne per olimpines žaidynes, bet prieš jas arba praėjus šiek tiek laiko po jų. Realybė tokia, kad sportininkui nelengva bent truputį pagerinti savo maksimalų rezultatą, o dar sunkiau tai padaryti reikiamu momentu. Vis dėlto tikimės bent trijų ar keturių medalių – tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva tai būtų geras rezultatas“, – pabrėžė profesorius S. Kamandulis.

Sportininkų rezultatui įtakos turės pirmosios kelios dienos po atvykimo į Japoniją. Per šį laikotarpį Lietuvos olimpiečiai turi tinkamai adaptuotis prie karštų ir drėgnų klimato sąlygų bei laiko skirtumo.

„Natūralu, kad vieniems sportininkams prisitaikyti prie klimato sąlygų ir laiko juostų pavyks geriau, kitiems – prasčiau. Tai neabejotinai darys įtaką galutiniam rezultatui. Labai svarbus yra sportininkų fizinių krūvių valdymas prieš pat startus. Anksčiau buvo bijoma treniruotis per mažai, todėl dažnai sportininkai startuodavo nevisiškai atsigavę po fizinių krūvių. Pastaruoju metu atsirado pagarba poilsiui – gerokai daugiau trenerių supranta, kad poilsis irgi yra rezultato dalis. Svarbu nepersistengti, bet per mažas fizinis krūvis irgi nėra labai gerai.

Sportininkų krūvius ir rezultatą dažnai koreguoja mažesni ar didesni skausmai ir nedidelės traumos, apie kurias mes, olimpinių žaidynių stebėtojai, mažai žinome. Šiuo atveju puiku, kad Lietuvos olimpiečių delegacijoje sporto medikų ir kineziterapeutų komanda labai patyrusi“, – teigė profesorius S. Kamandulis.

Pasak sporto mokslininko, psichologiniai veiksniai bus kaip niekada svarbūs siekiant aukščiausių tikslų.

„Motyvacijos niekam netrūksta, bet svarbu stabilizuoti emocinę būklę. Kiekvienas sportininkas savitas, todėl labai svarbu, kaip gerai artimiausia aplinka pažįsta atletą: palankūs emociniai ryšiai didina pasitikėjimą savimi“, – kalbėjo LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius.

Be minčių apie susikaupimą ar geriausius rezultatus, Lietuvos olimpiečius gali blaškyti ir pandeminės koronaviruso apribojimų sąlygos, mat apstu saugumo taisyklių, kurių privaloma laikytis visų olimpinių žaidynių metu.

„Sportininkams ir jų komandoms yra dar sunkiau planuoti veiklas per COVID-19 pandemiją. Tokioje situacijoje svarbu pareigingumas ir taisyklių laikymasis, nes vietos bet kokiam atsitiktinumui yra kaip niekada daug – olimpinės žaidynės pasibaigti gali dar nė nestartavus, tik turėjus kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu“, – svarstė S. Kamandulis.

Tokijo olimpinės žaidynės prasidės liepos 23 dieną (šiandien) ir truks ilgiau nei dvi savaites – iki rugpjūčio 8-osios. Lietuvos olimpiečių delegaciją Japonijoje sudaro 41-as sportininkas.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top