Specialistai sako, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet ir gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie, kurie savyje randa stiprybės nepalūžti, dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.
Onkologinė liga – rimtas ženklas
Gydytojai vis daugiau kalba apie tai, kad jeigu žmogus sužino sergantis onkologine liga, tai toli gražu nereiškia, jog viskas prarasta. Gydytoja onkologė sako, kad tai pirmiausia ženklas, jog reikia keisti gyvenimo būdą.
„Šiandien tarptautinėse krūties vėžio rekomendacijose aiškiai parašyta – susirgus ir net pasveikus rekomenduotinas sveikas gyvenimo būdas, svorio korekcija, judėjimas. Įrodyta, kad toms moterims, kurių KMI didesnis nei 30, didesnė rizika ligai atsinaujinti ar mirti nuo ligos progresijos. Tai akivaizdus ir tiesioginis įrodymas, kad nutukimas yra daugelio sutrikimų organizme priežastis. Ir tai mokslinis atsakymas visiems tiems, kurie mano, kad sporto ir judėjimo reikšmė sveikatai pervertinama“, – sako E. Juodžbalienė.
Pasak jos, judėjimas ir fizinis aktyvumas gerina ne tik išorinių raumenų, bet ir vidaus organų kraujotaką, padeda visiems vidaus organams atsistatyti, išsivalyti. Gydytoja savo ruožtu pastebi, kad vėžį nugalėti ar bent jau pristabdyti leidžia vis labiau tobulėjanti medicina.
„Kiekvienas onkologinės ligos gydymo metodas turi savo ypatumų. Ir, žinoma, daug kas priklauso nuo individualios ligos eigos, jos sudėtingumo, organizmo reakcijų į gydymą. Svarbiausia, kad ligonis bendrautų su medikais, konsultuotųsi. Ir nebijotų“, – teigia E. Juodžbalienė.
Tais atvejais, kai liga aptinkama jau vėlesnėse stadijose, gydymas dažniausiai neišvengiamas, tačiau jis gali būti išties sėkmingas. Pažengusioms ar itin agresyvioms onkologinės ligos formoms gydyti veiksmingas gali būti ir chemoterapinis gydymas. Jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, o tinkamai parinkus vaistus šalutinis poveikis minimizuojamas.
„Mes pacientus informuojame, ko jie gali tikėtis gydymo metu, tad jie turi stebėti savo organizmą ir jo klausytis. Ir dėmesį kreipti į viską: kaip tuštinasi, kiek šlapinasi, ar netirpsta pirštai, ar nėra bėrimų, išaugusio jautrumo saulei. Taip pat informuojame ir daug kalbamės apie tai, kokių produktų reikėtų vengti, o kokių naudoti daugiau. Visos šios mažos detalės padeda gydantis“, – įsitikinusi E. Juodžbalienė.
Įsiklausyti į organizmą
Specialistai yra įsitikinę, kad vienas žalingas įprotis nesukels ligos, dažniausiai yra būtinas tokių įpročių rinkinys: piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nesveiko maisto vartojimas ir nejudrumas. Ląstelių suvėžėjimui reikia ne vienų metų, o vienas pagrindinių dalykų, galintis apsaugoti organizmą nuo ligų, – sveika mityba.
„Šiandien mes nežinome, ką valgome, geriame. Juk parduotuvėje maistas yra perdirbtas iki neatpažinimo, o žmonės valgo bet ką ir bet kaip. Tačiau viskas yra mūsų rankose, reikia domėtis naudingais sveikatai dalykais: kiek ir ko reikia valgyti, kodėl reikalingas vanduo, kaip valdyti savo emocijas“, – sako E. Juodžbalienė.
„Informacijos daug ir įvairios, nesunku pasimesti. Tačiau domėtis, gilintis būtina. Ir visada konsultuotis su gydytojais. Kas ta sveika mityba, kokie produktai naudingi, kokių vengti. Juk egzistuoja šimtai teorijų, ir tik tiksliai jūsų sveikatos būklę žinantis gydytojas tokioje situacijoje bus geriausias patarėjas“, – pastebi gydytoja.
Stresas – ligos katalizatorius ir sveikimo trukdis
Norint džiaugtis puikia sveikata nepakanka vien sveikai maitintis, organizmui būtinas judėjimas, tačiau XXI a. fizinio aktyvumo trūkumo problemą Pasaulio sveikatos organizacija išskiria kaip atskirą, o gydytojai tvirtina, kad žmonės nėra linkę domėtis ne tik sveika mityba, bet ir sporto nauda organizmui.
„Nereikia lepinti savo kūno, jam reikalingas fizinis krūvis. Judant kur kas geriau dirba mūsų inkstai, išsiskiria tulžis, o žaizdos gyja kur kas greičiau. Apie naudą stuburui ir sąnariams net nekalbu. Jeigu nejudėsime, iš pradžių kentės tik raumenys, tačiau vėliau pakitimai bus matomi ir radiologiškai. Kaip sakė vienas kineziterapeutas, jei suaugusieji daugiau žaistų vaikų žaidimus (bėgiotų, laipiotų ir pan.), nebūtų tiek sergančių. Renkasi žmogus – ar gyventi lovos režimu, ar savo malonumui ir pomėgiams“, – tvirtina gydytoja.
Medikai sutartinai tvirtina, kad stresas neigiamai atsiliepia sveikatai. Ko gero, ne vienas savo kailiu yra pajutęs, kad po kelių dienų įtempto darbo ima skaudėti nugarą, galvą arba jaučiamės lyg sirgdami gripu, o ilgalaikis stresas gali sukelti dar rimtesnių problemų: infarktą ar onkologinę ligą.
„Šiandien gyvename įtemptu režimu, mūsų galvose – tikra sumaištis, o stresas tikrai nepagerina padėties. Viskas, kas vyksta mūsų viduje, atsiliepia sveikatai. Beje, reikia pripažinti, kad vyrai atsainiau žiūri į savo sveikatą. Jie mano, kad tai žmonų, vaikų reikalas. Neretai pas medikus jie atvedami beveik per prievartą“, – sako E. Juodžbalienė.
Paklausta, ką galima padaryti, kad sveikata ir kokybišku gyvenimu džiaugtumėmės kiek galima ilgiau, gydytoja pataria daug judėti, maitintis sveiku maistu ir kuo mažiau jaudintis.