Sveikatos statistika Lietuvoje jau kurį laiką rodo nerimą keliančias tendencijas – onkologinės ligos jaunėja. Dėl gyvenimo būdo, žalingų įpročių ar darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių onkologinės ligos diagnozuojamos santykinai jaunesniems pacientams. Kartu specialistai siunčia ir kitą, pozityvią, žinią – jaunesniame amžiuje ligos diagnozuojamos ankstyvose stadijose, todėl jos gali būti kur kas geriau kontroliuojamos ar net visiškai išgydomos.
Ligos jaunėja visame Vakarų pasaulyje
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas savo praktikoje sako pastebintis, kad pacientų amžius iš tiesų jaunėja.
„Statistika byloja, kad visame Vakarų pasaulyje pastebima onkologinių ligų jaunėjimo tendencija. Kalbant apie urologijos sritį, tai vis jaunesniems ligoniams nustatomas ir inkstų, ir šlapimo takų vėžys. Kalbant apie prostatos vėžį, tai ir 50 metų sulaukęs pacientas dar laikomas santykinai jaunu. Tokia šios ligos specifika. Žinoma, yra ir išimčių. Tarkime, pati jauniausia urologinio pobūdžio onkologinė liga – sėklidžių vėžys, kuris visame pasaulyje aptinkamas vyrams iki 40 metų. Tiesa, ji gana reta, Lietuvoje fiksuojama maždaug keturiasdešimt atvejų per metus, ir priskiriama prie geros prognozės ligų, kurios laiku diagnozavus gali būti efektyviai gydomos, grupės“, – sako A. Čekauskas.
Gyvenimo būdo įtaka didesnė, nei manoma
Gydytojas teigia, kad priežasčių, kodėl onkologinės ligos diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams, yra bent kelios.
„Dalis pacientų, be jokios abejonės, yra tie, kurių ligos atsiradimui ir vystymuisi įtakos turi įvairūs rizikos veiksniai, ar, vaizdžiai tariant, gyvenimo būdas. Tarkime, inkstų ar prostatos vėžio vystymąsi paskatina rūkymas, netinkama mityba. Moksliškai įrodyta, kad yra aiškus ryšys tarp šlapimo pūslės vėžio ir nesaugios darbo aplinkos, mat tokia ligos forma dažniau fiksuojama žmonėms, dirbantiems su lakiomis medžiagomis, dažais“, – rizikos veiksnius vardija gydytojas.
Jo teigimu, kalbėti apie labai konkrečius mitybos įpročius ar medžiagas, kurių vartojimas paskatina onkologinių ligų vystymąsi, sudėtinga, mat onkologinių ligų priežastys kompleksinės.
„Mokslininkai labai intensyviai ieško ir tyrinėja, kas tokias ligas paskatina. Pastaruoju metu ryškėja, jog esama ryšio tarp vitamino D trūkumo ar didelio pertekliaus ir vėžinių procesų vystymosi“, – sako Urologijos centro gydytojas.
Pasak A. Čekausko, sveikos gyvensenos propagavimas – vienas svarbiausių dalykų, padedančių sumažinti onkologinių ligų riziką jauname amžiuje.
„Žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba, streso valdymas, fizinis aktyvumas tikrai veiksmingai padeda stiprinti sveikatą. Žinoma, kartais ir labai sveikai gyvenantis žmogus gali susirgti dėl genetinių veiksnių. Todėl būtina profilaktinė diagnostika. Juo labiau kad dažnai labai paprasti tyrimai gali padėti įtarti tam tikrą ligą labai ankstyvoje stadijoje“, – sako gydytojas.
Anksčiau aptikus lengviau išgydyti
Kita priežasčių grupė, dėl ko statistika atrodo tokia bauginanti, – tai didesnis jaunų žmonių susirūpinimas savo sveikata, dažnesnis lankymasis pas gydytojus ir pastaruoju metu itin pagerėjusios ankstyvos diagnostikos galimybės.
Pasak A. Čekausko, būtina suprasti ir žinoti, kad kai liga diagnozuojama jaunam žmogui, didžioji dalis atvejų yra ankstyvos stadijos onkologiniai susirgimai, kurie gali būti gerai kontroliuojami ir išgydomi. Tačiau tokie faktai, žinoma, gąsdinančiai atsispindi statistikoje.
„Jauni žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir tai labai gera tendencija. Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažnai žmonės iš tiesų tiriasi dėl visai kitų ligų, o štai ima ir atsiduria pas onkologus. Didžioji dalis vėžio, pavyzdžiui, inkstų, ligų yra nustatoma atsitiktinai, o ne tikslingai, nes dažniau atliekamos profilaktinės echoskopijos ar kompiuterinės tomografijos. Ir kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, džiugu, kad taip nutinka, nes anksti užfiksavus ligą, pasirinkus tinkamus gydymo metodus situacija tikrai gali būti suvaldyta, o žmogaus gyvenimo kokybė išlikti tikrai labai gera“, – pabrėžia gydytojas.
Modernūs ir kombinuoti gydymo būdai
Nustačius diagnozę tariantis su pacientu priimamas sprendimas dėl tinkamiausio gydymo.
„Kiekvienas pacientas yra unikalus, todėl gydymo būdai gali būti įvairūs, o pacientas apie juos gerai informuojamas, gali rinktis. Tiesa, jei prostatos vėžys nustatomas anksti, kartais net nebūtina imtis gydymo, pakanka ligą stebėti“, – sako A. Čekauskas.
Jei liga progresuoja ir aktyvaus gydymo vis dėlto reikia, gali būti renkamasi tarp chirurginio įsikišimo, radioterapijos (išorinės radioterapija arba brachiterapija). Chemoterapijos ir hormoninio gydymo prireikia, jei liga nustatoma vėlyvose stadijose. Tačiau taikant šį gydymą neretai galima veiksmingai sustabdyti ligos progresavimą.
Chemoterapija gydant prostatos vėžį dažnai taikoma kartu su hormoniniu gydymu – šie du gydymo būdai vienas kitą papildo. Ilgiau gydant pacientą hormoniniais vaistais liga jiems tampa atspari, tačiau kasmet atsiranda vis naujų hormoninį poveikį turinčių preparatų, galinčių pailginti paciento gyvenimą.
Net tarp jaunimo gajūs medicininiai mitai
Anot Urologijos centro specialisto, kalbant apie onkologines ligas bei gydymą visuomenėje vis dar vyrauja labai daug mitų. Tarkime, kad vėžys – būtinai itin sparčiai progresuojanti liga arba kad pirmieji simptomai – skausmas.
„Labai svarbu suprasti, kad sergant tokia liga dažniausiai nieko neskauda. Pavyzdžiui, inkstų vėžys. Klasikinė triada, kuri jau leidžia labai pagrįstai įtarti, kad turime reikalą su šia liga, – tai pirmiausia pasirodantis kraujingas šlapimas, šono skausmas inkstų srityje ir susidariusio darinio užčiuopimas –pasitaiko vos kokiems 6 proc. šios ligos atvejų. Tai gana retas reiškinys klinikoje. Prostatos vėžys taip pat duoda aiškiai juntamus simptomus jau tik vėlyvose stadijose. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai simptomas, tarkime šlapinimosi sutrikimai, atsiranda dėl gerybinių pakitimų ir dažniausiai nėra susiję su vėžiniu procesu. Todėl vien pagal simptomus spręsti neverta, nes tai gali reikšti arba tikrai jau labai dideles problemas, o kartais labiau skaudžiai klaidinti ir pacientui sukelti nereikalingą stresą“,– teigia A. Čekauskas.
Tad vienas pagrindinių gydytojo patarimų – nebijoti tyrimų ir turėti kuo mažiau niekuo nepagrįstų išankstinių nuostatų tiek jų, tiek onkologinių ligų gydymo metodų atžvilgiu. Juo labiau, kad jų įvairovė bei efektyvumas duoda labai gerų rezultatų, o vėžio diagnozė jau tikrai nebėra mirties nuosprendis.
„Kad ir kaip mūsų visuomenė pasikeitusi, kad ir kaip pagerėjęs žmonių raštingumas bei informacijos prieinamumas, medicininių mitų vis dar labai daug ir absoliuti dauguma jų niekuo nepagrįsti. Kartais tikrai stebina, kaip lengvai jais patiki išsilavinę, progresyvūs jauni žmonės. Bijo tam tikrų tyrimų, nes mano, kad jie skausmingi ar net kenksmingi. Taip pat turi nuostatų ir gydymo metodų atžvilgiu, vis dar yra įsitikinę kad onkologinės ligos neišgydomos. Tačiau taip toli gražu nėra“, – reziumuoja gydytojas.