Jeigu šiandien tektų išeiti į pensiją, daugumai Lietuvos gyventojų visaverčiam gyvenimui reikėtų gerokai didesnių pajamų nei šiuo metu užtikrina valstybinė pensijų sistema. „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžioji dalis apklaustųjų pakankama įvardija 1000–1500 eurų mėnesinę pensiją, kai vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė tūkstančio eurų.
Gyventojų lūkesčiai dėl pensijos dydžio
Remiantis apklausos duomenimis, daugiausiai (35 proc.) respondentų nurodė, kad 1000–1500 eurų dydžio mėnesinė pensija leistų gyventi visavertį gyvenimą. Dar beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų teigia, jog jiems pakaktų 1501–2000 eurų pensijos. Tik kas dešimtas (9 proc.) apklausos dalyvis mano, kad visaverčiam gyvenimui pakaktų iki 1000 eurų pensijos.
„Didžiausia dalis gyventojų įvardija 1000–1500 eurų ribą kaip tą, kuri leistų jaustis finansiškai saugiai senatvėje. Tai rodo ne perteklinius lūkesčius, o labai žemišką suvokimą, kiek kainuoja kasdienis gyvenimas – būstas, maistas, paslaugos. Žmonės vertina ne teorines sumas, o realias išlaidas, su kuriomis susiduriama kiekvieną mėnesį, todėl šie skaičiai atspindi racionalų požiūrį į senatvės finansus“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Tik nedidelė dalis apklaustųjų turi itin aukštus lūkesčius senatvės pensijai. 8 proc. įvardijo 2001–2500 eurų sumą, 3 proc. – 2501–3000 eurų, o dar 3 proc. respondentų teigia, jog visaverčiam gyvenimui senatvėje prireiktų daugiau nei 3000 eurų per mėnesį.
Panašios tendencijos matomos ir Latvijoje – 55 proc. Latvijos gyventojų mano, jog visaverčiam gyvenimui pensijoje jiems reikėtų ne mažiau kaip 1500 eurų per mėnesį, nors vidutinė pensija šalyje siekia apie 625 eurus.
Pensijų realybė Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2026 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 750 eurų, kai 2025 m. ji sudarė 670 eurų. Vidutinė pensija su būtinuoju stažu šiemet turėtų pasiekti 810 eurų.
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o senatvės pensija su būtinuoju stažu – 51,1 proc. Vadinasi, išėjus į pensiją gyventojų pajamos vidutiniškai sumažėja beveik perpus.
„Matome aiškų atotrūkį tarp gyventojų lūkesčių ir realybės. Net ir augant pensijoms, jos dažniausiai neužtikrina tokio gyvenimo lygio, kokį žmonės laiko finansiškai saugiu. Tai reiškia, kad vien valstybinės pensijos ateityje daugeliui nepakaks, todėl ilgalaikis taupymas ir papildomi finansiniai sprendimai tampa būtinybe“, – sako D. Burdaitis.
Tai rodo, kad dalis gyventojų jau dabar ieško būdų, kaip kompensuoti būsimas pajamų netektis. Apklausa rodo, kad beveik trečdalis (31 proc.) Lietuvos gyventojų planuoja ir toliau dirbti sulaukę pensinio amžiaus. Dar 29 proc. respondentų tikisi remtis santaupomis, o 24 proc. planuoja papildomai investuoti į finansines priemones, tokias kaip fondai, akcijos ar trečiosios pakopos pensijų kaupimas.
Šiame kontekste vis daugiau gyventojų peržiūri savo dalyvavimą antros pensijų pakopos kaupime ir svarsto, kaip geriausiai panaudoti sukauptas lėšas.
Sprendimas dėl antros pensijų pakopos pinigų
Skaičiuojama, kad vien per šių metų sausį buvo sulaukta per 300 tūkst. prašymų pasitraukti iš kaupimo (apie 21 proc. kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje). O dar prieš naujųjų metų pradžią „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš viso apie 43 proc. Lietuvos gyventojų svarsto galimybę pasitraukti.
„Sprendimas pasitraukti ar likti sistemoje yra individualus, tačiau svarbiausias klausimas – ką žmogus darys su sukauptomis lėšomis. Jei jos tiesiog išleidžiamos vartojimui, prarandama galimybė sustiprinti finansinį saugumą ateityje. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu turėti aiškų planą ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, nes būtent šios lėšos gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei senatvėje“, – sako D. Burdaitis.