Lapkričio 14 d. oficialiai atidarytas atviros prieigos „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius, kainavęs daugiau nei 150 mln. litų. Tai vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos regiono mokslo centrų. Atidarymo metu vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“.
Atidarymo renginyje – daugiau nei 700 mokslo, verslo ir valdžios atstovų
Į pirmąjį KTU „Santakos“ slėnio renginį – tarptautinę konferenciją – užsiregistravo per 700 mokslo, verslo ir valdžios atstovų, sulaukta pusšimčio svečių iš užsienio. Atvyko Europos komisaras moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokslui Carlosas Moedas, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, ūkio ministras Evaldas Gustas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kiti garsūs Lietuvos ir užsienio politikos, verslo ir akademinio pasaulio atstovai, visuomenės veikėjai.
Konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyviai neslėpė susižavėjimo unikalia KTU „Santakos“ slėnio laboratorine įranga, sutelktu mokslo ir verslo potencialu ir jį vadino tiltu tarp mokslo ir verslo, inovatyvaus verslo katalizatoriumi, simbolizuojančiu galimą Lietuvos ekonomikos proveržį.
„Dėkoju visiems, palaikiusiems šią idėją. Pradėta plėtoti prieš dešimt metų, ji vienijo ir dešiniąsias, ir kairiąsias vyriausybes. „Santakos“ slėnis Kaune – ambicinga, įžūlu ir būtent tai, ko Lietuvai šiandien reikia“, – sakė KTU rektorius Petras Baršauskas.
Rektorius padėkojo visiems mokslo ir verslo slėnio idėjos įgyvendinimo maratono dalyviams – mokslo, verslo, valdžios atstovams, be kurių idėja būtų likusi tik projektu.
„Šiandien turime rezultatą – žinioms imlios ekonomikos, inovacijų ekonomikos pasaulyje pagaliau atsirado galimybė plėtoti savo intelektinį kapitalą“, – sakė P. Baršauskas.
A. Butkevičius pabrėžė KTU „Santakos“ slėnio daugialypę reikšmę miestui ir šaliai. Ministro Pirmininko teigimu, investicijos į mokslą yra tinkamas kelias: be mokslo, verslo ir valdžios bendradarbiavimo Lietuva negalėtų konkuruoti pasaulyje.
„Universitetas baigė kurti savo „Santakos“ slėnį – bazę ateities technologijoms ir įmonėms, kurios mokslo idėjas pavers verslo projektais. Esame svarbaus įvykio liudininkai, nes šis pagal naujausią technikos žodį įkurtas centras kilstelės ir akademinių studijų kokybės kartelę“, – neabejoja A. Butkevičius.
Už mokslinius tyrimus, mokslą ir naujoves atsakingą Europos komisarą Carlosą Moedą sužavėjo Kaune duris atvėręs KTU „Santakos“ slėnis. Šį pirmąjį savo, kaip Europos Komisijos nario, vizitą į užsienį C. Moedas teigė prisiminsiąs ligai: KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius yra pavyzdys, kaip veiksmingai išnaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir privataus sektoriaus parama.
„Vienas portugalų poetas yra pasakęs, kad visos idėjos pakeisti pasaulį jau yra sugalvotos ir užrašytos, tereikia jas įgyvendinti. Tai, ką matote čia, yra įgyvendinimas – nuo idėjos iki projekto, iki pastato, iki žinių“, – sakė C. Moedas.
Europos komisaras paskatino jaunuosius mokslininkus nebijoti klysti, klausti ir stengtis ugdyti savo ir greta dirbančiųjų pasitikėjimą. Tik taip noras pakeisti pasaulį taps inovacijomis.
Lietuvos ūkio ministras E. Gustas padėkojo savo baigtam universitetui KTU už iniciatyvas, bendradarbiavimą su verslu ir jaunų žmonių mąstymo keitimą.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis pabrėžė, jog, kuriant mokslo ir verslo slėnius, sutelkiamas Lietuvos mokslo potencialas. Ministras paragino KTU „Santakos“ slėnyje bendradarbiaujančius mokslininkus ir verslininkus „mesti meškeres“ ir „žvejoti“ sėkmingo bendradarbiavimo projektus.
„Mūsų atnaujintos laboratorijos savo įranga nenusileidžia geriausiems Europos mokslo centrams. Sėkmingai pradedantis dirbti KTU „Santakos“ slėnis suteiks naują bendradarbiavimo postūmį Lietuvos mokslui ir verslui, o šalies ateičiai – studentams – atvers plačias galimybes atrasti naujų mokslo idėjų ir jas sėkmingai panaudoti kuriant naujoves“, – sakė švietimo ir mokslo ministras.
Kauno miesto meras A. Kupčinskas KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių pavadino antrąja pagal dydį viešojo kapitalo investicija Kaune (po „Žalgirio“ arenos). KTU „Santakos“ slėnio atidarymo proga meras KTU rektoriui P. Baršauskui įteikė vėliavos laikiklį ir Kauno miesto vėliavą.
KTU „Santakos“ slėnis – Silicio slėnio užuomazgos Kaune
Ne vieno svečio kalboje skambėjo užuominos apie tai, jog oficialiai duris atvėręs KTU „Santakos“ slėnis – tai Silicio slėnio brolis dvynys Baltijos šalyse.
KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.
KTU „Santakos“ slėnyje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų patalpos užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.
Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, KTU, kaip pagrindinis projekto vykdytojas, investavo apie 0,5 mln. litų. Pirmosios pajamos iš atviros prieigos centro veiklos gaunamos jau dabar, visiška investicijų grąža planuojama per 15 metų.
KTU „Santakos“ slėnyje dirba šeši mokslo institutai ir centrai: Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Sveikatos telematikos mokslo institutas, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras ir Sintetinės chemijos institutas. Planuojama, kad per trejus metus čia įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių.
KTU