Praėjusį savaitgalį tūkstančiai smalsuolių iš visos Lietuvos bei žinomi žmonės plūdo į Pakruojo dvarą. Čia atidarytas didžiausias kosminis žiemos festivalis Baltijos šalyse „Kalėdų kosminė stotis“. Žinomų menininkų kurti lazerių šou bei profesionalių aktorių pasirodymai renginyje papildė 15 ha teritoriją užimantį šviečiančių skulptūrų parką.
„Savo svečiams norėjome pasiūlyti visapusišką patirtį: sujungti teatrą, šou elementus, muziką ir šviesas bei Kalėdų dvasią. Tai – sudėtinga užduotis, todėl prie 50-ies festivalį organizavusių žmonių komandos pakvietėme prisijungti kompozitorių Leoną Somovą, „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotą šviesų dailininką Vilių Vilutį ir kitus pripažintus profesionalus“, – teigia žiemos festivalio organizatoriai.
Pagrindiniu iki sausio vidurio kiekvieną savaitgalį vyksiančio festivalio akcentu tapo kosmosas. Pasijusti tarsi klajojant po Visatą leidžia ne tik įspūdingo dydžio šviečiančios skulptūros, bet ir Visatos susikūrimo istoriją pasakojantys dangų virš dvaro nudažantys lazerių ir šviesų šou, kaskart sutraukiantys šimtus lankytojų prie pagrindinės renginio scenos.
„Visatos pradžia – tai lyg žmogaus gimimas: iš tamsos – į šviesą. Nuo mažytės kibirkšties išaugęs Visatos medis didėja ir plečiasi vis labiau, kurdamas, tobulindamas mus ir mūsų aplinką. Kol galiausiai viskas sugrįš į pradžios būseną – tamsą ir nebūtį. Tausokime Visatą, savo namus“, – festivalio idėją atskleidė šviesų dailininkas V. Vilutis.
Pakruojo dvaro teritorija renginiui suskirstyta į tris zonas. Be kosmoso platybių, čia taip pat laukia įvairiaspalvis vandenynų pasaulis, kuriame slypinčios pabaisos primena svečiams atliekų rūšiavimo ir atsakingo požiūrio į mus supančią aplinką svarbą.
Sušilti ir pajusti vaikystės Kalėdų dvasią kviečia tūkstančiais lempučių apšviestas šventinis miestas, kuriame – Kalėdų Senelio svetainė, Kalėdų paštas su kupranugariu Bučkiu, nykštukų dovanų dirbtuvės, restoranai ir kavinės bei, žinoma, Kalėdų mugė.
„Šio festivalio išskirtinumas – gyvybė. Jo erdvės – kupinos veiksmo, pasirodymus rengia aktoriai ir animatoriai, vyksta įspūdingi lazerių ir ugnies šou, emociją kuria unikali muzika, laiškus Seneliui rašyti padeda ir įvairiausių amatų moko nykštukai, pagrindinėje scenoje vyksta įvairūs pasirodymai. Tai – ne dar vienas gražus skulptūrų parkas, o tikra šventė“, – sako organizatoriai.
Itin didelio pirmųjų lankytojų susidomėjimo sulaukė neįprastas Kalėdų Senelio paštininkas – kupranugaris Bučkis. Pasak festivalio kūrėjų, vaikų numylėtinis neturėtų stebinti – jis simbolizuoja šimtametes Kalėdų tradicijas.
„Jei vadovausimės religine šv. Kalėdų kilme, ši šventė prasidėjo visai ne snieguotoje Laplandijoje, o priešingai – dykumų kraštuose, Betliejuje, kuriuose sutikti kupranugarį buvo visiškai įprasta. Tai – dar vienas būdas sukurti tikrų, geriausius vaikystės prisiminimus sužadinančių Kalėdų atmosferą“, – teigia „Kalėdų kosminės stoties“ komanda.
Svečių nuomonės dėl to, kas renginyje paliko didžiausią įspūdį, išsiskyrė.
„Labai patiko, kad pramoga yra sujungta su mokymu: keliaujant po kosmosą, galima sužinoti daugiau apie Saulės sistemą, o vandenynų dalyje – apie ekologiją“, – sakė festivalio lankytojas Arūnas, o kartu su juo buvusiai viešniai didžiausią įspūdį paliko vienu geriausių pasaulyje klounados menininku laikomo italo Camilo pasirodymas ir lazerių šou.
Didžiausias kosminis festivalis Baltijos šalyse iki pat sausio vidurio svečių laukia kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, o šventiniu laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų – kasdien.
Į kosmosą iškels moksleivių kūrinį
Festivalio metu planuojama ir kelionė į kosmosą. Visos Lietuvos ir Latvijos mokyklos bei darželiai kviečiami dalyvauti „Kalėdų kosminės stoties“ vėliavos konkurse, o laimėjęs kūrinys bus tiesiai iš festivalio iškeltas į stratosferą – 30 km aukštį.
„Patirtis – puikus būdas paskatinti vaiką ar jaunuolį domėtis giliau, geriau pažinti jį supantį pasaulį ir Visatą. Tad esame tikri, kad ši mūsų iniciatyva tikrai paskatins jaunąją kartą artimiau susipažinti su kosmoso platybėmis, jas patyrinėti“, – sako konkurso ir renginio kūrėjai.
Pakruojo dvaro inf.
Manto Repečkos nuotr.