Jei paspaudus tikram žiemiškam šaltukui užsuktumėte į šalia sostinės esantį Neries regioninį parką, nustebtumėte snieguotame miške pamatę ne tik laukinių žvėrių pėdsakus, bet ir pulką krykštaujančių vaikų. Vietoje kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir pasivaikščiojimų po pramogų ir prekybos centrus šie 8–13 metų vaikai pasirinko kitokį žiemos atostogų laisvalaikį – gamtos pažinimo pamokas. Jas, pavadintas „Gamtos mokykla“, jau antrus metus organizuoja Neries regioninio parko direkcija.
Vieną kartą per sezoną (keturis kartus per metus) vykstančios visos dienos gamtos pamokos vaikams yra nemokamos. Visas išlaidas parko direkcija finansuoja už savanoriškus parko lankytojų bilietus surinktomis lėšomis. Į kiekvieną gamtos pažinimo pamoką susirenka 20–30 vaikų grupė. Vaikai visą dieną praleidžia gamtoje žaisdami patyriminius žaidimus ir atlikdami įvairias užduotis. Tokių užsiėmimų populiarumas didelis: internete paskelbus registraciją, grupė susirenka per porą valandų.
Nuo noro pažinti gamtą nei vaikų, nei jų tėvų neatbaido net ir itin žema temperatūra. Šiemet sausio 5-ąją lauke spigino 14 laipsnių šaltis (meteorologų duomenimis, jutiminė temperatūra buvo net –20 °C). „Nors artimieji mus gąsdino: „Kaip jūs leisit vaiką per tokį šaltį“, labai džiaugiuosi, kad nepaklausiau!“ – atviravo viena iš Gamtos mokyklos dalyvių mamų.
Jai pritaria ir vienas iš pamokų organizatorių, gamtos gidas Saulius Pupininkas: „Pernai gamtos pamokos vyko esant –22 °C temperatūrai. Iš miško visi grįžome ne sušalę, o sušilę!“ Būnant gamtoje tokiomis šaltomis oro sąlygomis, sukuriama dienos programa, kurioje būtų kuo daugiau aktyvių žaidimų. Kai nežaidžiama, vis vien judama – vaikai žygiuoja, ieško gyvūnų pėdsakų. Ir, žinoma, mokosi užkurti juos sušildysiantį laužą.“
„Dar nė karto negavome tėvų atsiliepimo, kad po tokios dienos gamtoje vaikas susirgo“, – kolegai antrino parko gidė Karolina Tamašauskaitė.
Parko darbuotojai mano, kad mokymasis pažinti gamtą visokiu oru: šaltu, lietingu, karštu ir saulėtu, grūdina ir stiprina vaikus. Be to, tokia diena gamtoje ne tik suteikia daug žinių apie tikrąjį gamtos pasaulį, bet ir didina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Įveikę kelių kilometrų žygį, palietę šaltį, išmokę susikurti laužą ar atpažinę pėdsakus sniege, vaikai pasijunta tvirtesni ir drąsesni. Ir nebe taip baiminasi dažnai klaidingai, su įtarimu ar baime suaugusiųjų, ypač miesto gyventojų, piešiamo gamtos pasaulio.
Tuomet, kai visuomenėje stiprėja nuomonė apie vis mažesnį vaikų fizinį aktyvumą, jų nenorą būti ir žaisti gamtoje, Neries regioninio parko „Gamtos mokykla“ paneigia šį mitą. Vaikai noriai įsitraukia į veiklas ir, dalyvavę kartą, vėl ir vėl grįžta į kitus užsiėmimus. Svarbiausia, kad jų tėvai be baimės, su pasitikėjimu žvelgtų į vaikų norą tyrinėti ir nesistengtų vaikų pernelyg nuo visko „apsaugoti“. „Kad leistų vaikams būti vaikais, – šypsosi parko ornitologas, vienas iš „Gamtos mokyklos“ organizatorių Gintaras Malmiga. – Gera matyti, kaip vaikai džiaugiasi paprastais, gamtoje sutinkamais dalykais. Jiems tai – maži stebuklai. Svarbu skatinti šį smalsumą ir padėti jiems pažinti nepaprastą gamtos pasaulį.“
Parengė Karolina Tamašauskaitė
Organizatorių nuotr.