Atliekų rūšiavimas, antrinės žaliavos, perdirbimas, ekologija – daugelis mūsų dar vis mano, kad tai aktualu tik aplinką prižiūrinčioms bendrovėms arba ministerijų biurokratams. Savo pavyzdžiu paneigti mitą, kad rūšiuoti yra sunku, bando šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete aplinkos apsaugos inžinerijos specialybę įgijusi Karolina Merkininkaitė. „Rūšiuoju tikriausiai nuo tada, kai sužinojau apie tai, o pagrindine paskata tapo besąlygiška meilė aplinkai, kurioje gyvenu, ir jaučiamas visuomenės abejingumas aplinkos taršai. Supratusi, kad žmonių požiūrį pakeisti nėra taip paprasta, nusprendžiau plėsti savo žinias šioje srityje ir imtis veiksmingų priemonių šioms problemoms spręsti, kol nėra per vėlu“, – tikina mergina.
Informacijos užtenka, atsakomybės – ne
Pasak K. Merkininkaitės, visos su atliekų rūšiavimu susijusios temos yra gana plačiai aptarinėjamos žiniasklaidoje, tačiau, merginos teigimu, net jos artimiausios aplinkos žmonėms stinga noro imtis šio darbo patiems.
Aplinkosauga aktyviai besidominčios merginos manymu, atliekų rūšiavimas kiekvieno iš mūsų sąmonėje turėtų būti savaime suprantamas dalykas. „Kaip ir kita kasdienė veikla namuose, tai neturėtų sukelti papildomų nepatogumų, o nauda ir indėlis į švaresnę aplinką leistų didžiuotis savo veiksmais. Toks požiūris gali prasidėti net, tarkime, apsipirkinėjant parduotuvėje, kur taip pat labai svarbu priimti su rūšiavimu susijusius sprendimus: įsigyti daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį, vengti besaikio polietileninių maišelių naudojimo, rinktis perdirbamas arba iš antrinių žaliavų pagamintas pakuotes, vengti plastikinės taros“, – vardija K. Merkininkaitė.
Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas džiaugiasi merginos pavyzdžiu. Jo teigimu, visuomenė klaidingai mano, jog viena šiukšlė nieko nepakeis: „Lengvu rankos mostu išmetant šiukšlę ir pasakant, kad mano vieno indėlis į aplinkos tvarkymą nėra svarbus, nusikratoma visa atsakomybė. Dar blogiau, kad taip mano didžioji dalis gyventojų, o nuo vienos šiukšlės ir atsiranda ištisi sąvartynai“, – teigia A. Makauskas.
Pasiteisinimai
K. Merkininkaitė sako, kad jos pažįstami savo aplaidumą dažniausiai pateisina tuo, jog neva yra pastatyta per mažai konteinerių arba jie stovi nepatogioje vietoje. „Juk šiukšles reikia išnešti bet kokiu atveju, o dėl to, kad paimi porą maišelių su išrūšiuotomis atliekomis vietoje vieno, tikrai nepasidaro sunkiau, – tikino aplinkosaugą studijavusi mergina. – Kad ir kaip gerai atliekų tvarkymo įmonė atliktų savo darbą, galutinį rezultatą lemia žmonių požiūris ir priimtas sprendimas pradėti rūšiuoti arba ne, o pasiteisinimų to nedaryti turbūt rastume net jei pati sistema būtų visiškai ideali.“
Atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės vadovas A. Makauskas teigia, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje tikrai nėra tobula, tačiau, palyginti ją su tuo, kas buvo daroma prieš daugiau nei dešimtmetį, skirtumas akivaizdus. „Skirtumai akivaizdūs: gatvėmis važinėja modernūs atliekas surenkantys automobiliai, daugiabučių kiemuose stovi tūkstančiai rūšiavimui paruoštų konteinerių, o šalia privačių namų tiek valstybės, tiek verslo iniciatyva pastatyti ir individualūs atliekų rūšiavimo konteineriai. Žvelgiant dar globaliau, kasmet mažiname visos šalies sąvartynuose išmetamų atliekų kiekį, nuolat kuriamos naujos rūšiavimo linijos. Visi šie pokyčiai ir prisideda prie bendro požiūrio keitimosi, tačiau turbūt geriausiu pavyzdžiu kiekvienam tampa atsakingai besielgiantis artimas žmogus“, – tikina A. Makauskas.
Pavyzdžiu pasekė ir tėvai
Ekologijos šalininkė, o šiuo metu jau ir diplomuota aplinkosaugos specialistė K. Merkininkaitė teigia, kad jos artimoje aplinkoje yra nemažai žmonių, pasekusių jos pavyzdžiu ir šiuo metu aktyviai rūšiuojančių atliekas. Iki šiol pats maloniausias pavyzdys jai pačiai – tėvai. „Atliekas pradėjau rūšiuoti dar mokydamasi vidurinėje, todėl kartu į šį procesą teko įsitraukti ir mano tėvams. Prireikė nemažai laiko, kol jie įprato prie pasikeitusių atliekų tvarkymo namuose sąlygų, tačiau dabar galiu didžiuotis, kad mano dėka rūšiavimas tapo jų buities dalimi, su kuria jie puikiai tvarkosi“, – susižavėjimo neslėpė K. Merkininkaitė.
Pasak jos, tenka pripažinti, kad vyresnioji karta nebuvo pratinta prie atliekų rūšiavimo, nebuvo tam sudarytos palankios sąlygos ir nepaaiškinta rūšiavimo teikiama nauda, todėl dabar jiems kur kas sunkiau sekasi priprasti prie šių naujovių.
Merginos manymu, svarbiausia yra išmokyti jaunąją kartą ir įskiepyti atliekų rūšiavimo įprotį, kad šie imtųsi tų pokyčių, kurių trūksta aplinkosaugos problemų sprendimams įgyvendinti. „Juk tie patys žmonės, kurie dabar tik mokosi mokyklose arba universitetuose, stebi, kaip elgiasi jų pažįstami, draugai ar tėvai, vadinasi, dabartinio elgesio modelius galbūt perims tolesnės kartos. Svarbu pradėti nuo savęs jau dabar, o ne sakyti, kad „galbūt rytoj“, – sako mergina.
Praktiniai rūšiavimo namuose patarimai
• Pasidomėkite atliekų tvarkymo centrų teikiamomis paslaugomis ir atliekų išvežimu Jūsų gyvenamojoje vietoje.
• Įsigykite tris šiukšlių kibirus arba vieną didelį standų maišą, kuriame metamas popieriaus, plastiko ir stiklo atliekas galėtumėte lengvai išrūšiuoti į konteinerius.
• Nereikalingas atliekas, jei yra galimybė, stenkitės pritaikyti buityje ir panaudoti pakartotinai.
• Prieš mesdami pašalinkite maisto ar gėrimų likučius.
• Nekaupkite išrūšiuotų atliekų ir išneškite šiukšles kaip įmanoma dažniau.
• Atliekas, kurioms nėra specialių konteinerių, vežkite į specialias atliekų surinkimo aikšteles.