Kartais paprastas pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais. Vaistininkė Jovita Aleknienė dalijasi patarimais, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus bei kitas traumas, ir paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis.
Šildymas ir šaldymas – ar jie tikrai veiksmingi?
Šalčio ir šilumos terapijos dažnai yra taikomos kaip patempimų, skausmo, patinimų ir kitų traumų gydymo priemonės, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė. Anot jos, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistų audinių gijimui, kontroliuoti patinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.
„Vis dėlto susižeidus svarbu pagalvoti, kuris metodas jums tinkamas, nes netinkamai taikomi jie kartais gali netgi pasunkinti traumą, prailginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali sukelti stipresnių uždegimo simptomų, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiančius raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.
Šalčio terapija veiksmingiausia per 48 valandas
Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tokiais atvejais, kai sutrenkta kūno dalis patinsta ar prasideda uždegimas.
„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai labai svarbu, nes kai šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, taip paveikiamos nervinės galūnėlės ir sumažinamas patiriamas skausmas. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – vos po 2–5 minutes. Iš viso per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10–15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.
Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldomojo tepalo, išbandykite kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, rinkitės ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik visas šaldančias priemones prieš dėdami ant odos įvyniokite į medžiagą, nes priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.
Šilumos terapija: vieno karto per dieną negana
Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusiems raumenims bei palengvinti jų spazmams.
„Šilumos terapijos metu kraujagyslės išsiplečia, suaktyvėja kraujotaka ir medžiagų apykaita, dėl to sužeista kūno dalis pradeda greičiau gyti. Vis dėlto kartais manoma, kad vienąkart pasitepus šildančiu tepalu praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai, tačiau iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai. Pavyzdžiui, tris kartus per dieną po 10–15 minučių. Taip pat nepamirškite, kad puikia šilumos terapija raumenims atpalaiduoti gali tapti ir ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje“, – pasakoja vaistininkė.
Anot jos, šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau taip pat gali praversti iš seno namuose likusi guminė šildomoji pūslė, kurią reikėtų pripildyti šilto vandens.
Kada kreiptis į medikus?
Sąžiningai namuose atlikdami šilumos arba šalčio terapijas, turėtumėte jau po 3–5 dienų atsisveikinti su skausmais. Vis dėlto vaistininkė perspėja, kad jeigu per pirmas 48 valandas nepajutote nė menkiausio palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau – kreipkitės į gydytoją.
„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai taikomos, vis dėlto kiekvienai iš jų yra priskiriamos žmonių rizikos grupės. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. O šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – pasakoja vaistininkė.