Šį kartą kalbėsime apie mados galeriją „Inži“, kur visuomet šypsena pasipuošusi galerijos įkūrėja Ingrida Žitkuvienė su kavos ar arbatos puodeliu sutinka kiekvieną užsukusį į svečius ir kviečia užmegzti draugystę. Garsių Lietuvos moterų pripažintų mados namų šeimininkė siekia su klientais kartu atrasti bendrą idėją, kiekvieną moterį, kuri į ją kreipėsi, paversti tikra karaliene. Ingridos kurti modeliai alsuoja moteriškumu ir pabrėžia kiekvienos dailiosios lyties atstovės seksualumą. Jeigu norite pasijausti taip, tarsi visas pasaulis būtų Jums po kojomis, kreipkitės į mados namų „Inži“ įkūrėją. Kviečiame su ja susipažinti artimiau.
Kas yra „Inži“? Ką reiškia šios raidės?
Esu Ingrida Žitkuvienė, tad šios raidės – mano inicialai. Labai paprasta, nors skamba paslaptingai. Ilgai rinkausi pavadinimą ir vis dėlto likau prie šio trumpinio.
Kaip gimė „Inži“?
Mane visą gyvenimą traukė audiniai, papuošalai, mada, svajojau kurti su tuo susijusį verslą. Nors universitetuose įgijau visai kitokias specialybes, bet dizainas ir kūryba visuomet buvo man prie širdies. Gimus dukrytei, supratau, kad kažką turiu daryti. Ėmiau dažnai vykti į parodas, pristatymus. Kilo idėja atidaryti aksesuarų ir mielų smulkmenų parduotuvę – tuomet jų dar nebuvo tiek daug. Kaip tik tada „Moters pasaulio“ parodoje sutikau savo būsimą verslo partnerį – atsigėrėme kavos ir nusprendėme kartu imtis verslo.
Nuo papuošalų iki drabužių kūrybos tikriausiai irgi ėjote tam tikrą kelią?
Vėliau, be papuošalų, ėmėme kurti ir drabužius. Nusprendėme atidaryti mados namų galeriją Kaune, nes jų iki tol šiame mieste dar nebuvo. Po truputį darbavomės, kol kilo viena problema – iš dizainerių gaudami tik tam tikrų dydžių ir spalvų drabužių nebegalėjome patenkinti visų klientų pageidavimų. Pradėjome kviestis dizainerius, kad šie kurtų drabužius specialiai klientams. Tačiau žmonės vis tiek bendraudavo su manimi, o dizaineriai tik sėdėdavo. Pradėjau netgi piešti modelius ir svarstyti, kodėl gi man pačiai nepradėjus kurti drabužių.
Ėmiau semtis reikalingų žinių, keliauti į įvairias pasaulio parodas, skyriau tam labai daug savo santaupų. Kadangi dirbau rimtą darbą prieš tai, galėjau sau tai leisti. Galimybių atsirado po truputį, ne iškart. Per trejus metus subrendo rimta mano kolekcija. Šiuo metu su mumis dirba apie 20–30 dizainerių, dalis jų – užsienio drabužių kūrėjai.
Kodėl „Inži“, o ne dizainerė Ingrida Žitkuvienė?
Man labai nepatinka žodis „dizainerė“. Prašau manęs taip nevadinti. Aš tikiu, kad tai – pašaukimas, praktika, o ne specialybė. O žodis „dizaineris“ tarsi įspraudžia į rėmus. Man artimesnis širdžiai žodis „kūrėja“. Apskritai nenorėčiau būti tik viena, kuriančia „Inži“ mados namams. Reikia kuo daugiau ir kuo įvairesnių drabužių linijų, o aš turiu vieną kryptį, kuri galbūt negali patikti visiems.
Koks Jūsų vyro požiūris į šį užsiėmimą? Kadangi jis verslininkas, jam tikriausiai visiškai tolima Jūsų veiklos sritis…
Kai ėmiausi šios veiklos, jis dar nebuvo verslininkas. Manęs neribojo ir nesistengė patarinėti. Vyras tiesiog nesikiša į mano veiklą.
Tikriausiai Lietuvoje sunku pradėti verslą?
Sunkiausia rasti tinkamas patalpas ir jas išlaikyti. Taip pat nelengva ir dėl mokesčių. Liūdina tai, kad jokių lengvatų valstybė nesuteikia. Naujiems verslininkams – jokios pagalbos.
Su kokiomis dar problemomis susiduriate?
Be galo sunku rasti gerą siuvėją. Jaunimas nesirenka šios profesijos, o vyresnės kartos moterys dažnai nesupranta, ko iš jų norima. Labai daug siuvėjų turi savo nuolatinius klientus, kuriems siūdamos lengvai pragyvena. O iš tiesų geras siuvėjas gali uždirbti milžiniškas pinigų sumas.
Kaip sutariate su darbuotojais?
Kaip aš mėgstu sakyti, pas mane atėjusios siuvėjos ir kiti darbuotojai tampa tarsi šeimos nariais. Man svarbu, kad viskas būtų atlikta kokybiškai ir taip, kaip reikia. O jauni žmonės labai greitai nori būti pripažinti, dažnai, trumpai padirbėję ir pamatę, kad ima sektis, jie jau nori viską daryti vieni, patys sau. Jie neįvertina, kiek viskas kainuoja ir kiek tam reikia laiko. Aš ir pati pirmus dvejus metus turėjau daug nuostolių, kol „Inži“ pradėjo populiarėti.
Ar turite planų už jūrų marių?
Norėčiau plėsti savo mados namų ribas Lietuvoje. Ir, žinoma, svajoju kada nors užsienyje pamatyti žmogų, vilkintį mano kurtą apdarą. Dabar dažnai iš užsienio parvyksta lietuvių pasisiūti, išsirinkti ir užsisakyti drabužių. Ir šiuo metu iš Norvegijos savaitei grįžta mergina, kuriai per tą laiką turėsime sukurti ir pasiūti vestuvinę suknelę.
Ar paprastiems žmonėms įkandamos Jūsų paslaugos?
Tikrai taip. Pavyzdžiui, vestuvinė suknelė kainuoja nuo 1000 iki 5000 litų. Už šią sumą išsinešate jau visiškai paruoštą suknelę. Manau, kad, palyginti su nuomos kainomis, tai tikrai įkandama.
Kur perkate medžiagų savo gaminiams?
Dažniausiai Vilniuje, tiesa, kartais atsivežame jų ir iš Italijos. Labai norėčiau nuvykti į Kiniją, turiu tokių planų, bet jie bus įgyvendinami vėliau.
Ar pasitaiko įnoringų klientų?
Turbūt pačios nepastoviausios klientės – nuotakos. Dažniausiai patariu joms pradėti kurti suknelę prieš pusę metų – kad būtų pakankamai laiko visiems pakeitimams. Svarbiausia – suprasti, ko klientas nori, tuomet lengviau tiek jam, tiek man. Niekada nesiuvu suknelių pagal nuotraukas – koks tikslas kurti tai, kas jau yra sukurta? Tuomet rekomenduoju kreiptis į siuvėją ar dizainerį, kurio suknelė ir pavaizduota nuotraukoje.
Kaip kilo mintis surengti mados mugę „Fashion Bazaar“?
Pavyzdį ėmiau iš užsienio. Tik ten tokie renginiai labiau skirti gerai nuotaikai, atsipalaidavimo atmosferai sukurti, kad maloniai praleistų laiką tiek pirkėjai, tiek kūrėjai. Sulaukiau atsiliepimų, kad mūsų rengta mados mugė „Fashion Bazaar“ vyko per mažoje erdvėje, tačiau, kai antrą kartą jį organizavome viešbutyje, vietos jau pasirodė per daug. Mano idėja – sukurti mados mėgėjų bendruomenę.
Ar „Inži“ salone viskas kurta Jūsų pačios?
Taip, pati kūriau viską nuo A iki Ž: ir interjerą, ir baldus, nes neradau to, ko norėjau. Mano salone viskas balta: grindys, sienos, lubos. Apskritai dažniausiai mėgstu viską daryti pati, nes manau, kad tik aš galiu atlikti taip, kaip įsivaizduoju. Galbūt mano problema ta, kad nemoku pasakyti ir išsakyti savo pageidavimų ir reikalavimų.
Kuriais Lietuvos dizaineriais, kūrėjais žavitės?
Mane žavi Juozas Statkevičius ir Ramunė Piekautaitė. Nebijau atvirai pasakyti, kad, mano manymu, jie yra didieji Lietuvos dizaineriai.
Kodėl nematome Jūsų dažnai aukštuomenės vakarėliuose, kur renkasi Lietuvos žvaigždės?
Aš labai nemėgstu apsimestinių šypsenų, dirbtinių veidų, veidmainiavimo ir susirinkimo tik tam, kad gautum kokios nors naudos. Kartais tenka nueiti, bet aklai nelekiu į kiekvieną vakarėlį, į kurį būnu pakviesta.
Kadangi esate labai užsiėmusi kūrėja, tikriausiai sau pasisiūti drabužių nespėjate. Kur perkate jų?
Dažniausiai perku ne Lietuvoje. Kai su darbo reikalais keliauju, išnaudoju progas ir užsuku į visas sudominusias parduotuves. Vasarą į jas užeiti net nebelieka laiko.
Kaip apibūdintumėte savo kūrinius?
Mano kūriniuose daugiausia vyrauja klasikinio stiliaus bruožai, pastelinės spalvos, mados aš nesivaikau. Kiekvienas kūrėjas turi savo braižą, kuo nors išsiskiria. Neseniai susilaukiau labai skaudaus Viktorijos Jakučinskaitės komentaro, jog nukopijavau jos suknelę. Aš neneigiu, kad panašumų yra, bet, kadangi pati kūriau tą suknelę, piešiau eskizą, derinau su žmogumi, įžvelgiau, kad tai labai skirtingi drabužiai. Galbūt pyktis ar jaučiama konkurencija paskatino ją taip teigti. Aš tiesiog linkiu jai atsiduoti savo veiklai ir nesistengti įžvelgti nebūtų dalykų.
Ar mados namai galėtų pasiūti suknelę, panašią į „Versace“ ar į kitą? Pavyzdžiui, Statkevičius ar Piekautaitė turbūt net nenorėtų apie tai girdėti.
Iš dalies taip, bet mes vis tiek turime savitą braižą. Galbūt galime panaudoti kokią nors detalę, griežtesnę liniją. Mados namai – tai tarsi šeima: aš, siuvėjos, klientai. Čia atėjusieji visuomet sulauks reikiamo dėmesio ir to, ko jie nori.
Ko Jūs, kaip drabužių kūrėja, palinkėtumėte Lietuvos moterims?
Linkiu nebūti pilkoms, nebijoti išsiskirti. Kartais užtenka mažų akcentų, kad atrodytum išskirtinė. Reikia nebijoti ekstremalių situacijų, nebijoti atrodyti kitaip. Psichologų įrodyta, kad šviesios spalvos nuteikia ir patį žmogų, ir aplinkinius teigiamai. Nereikia galvoti, kad šių spalvų apdarai storins ar išryškins figūros trūkumus. Tiesiog reikia rasti tinkamą sau drabužį.
Kalbino Inesa Uktverienė
Giedriaus Bubliausko, Lino Dambrausko, asmeninio albumo nuotraukos