Už lango pamažu beldžiantis pavasariui su sportbačiais į trasą pasileidžia vis daugiau bėgimo entuziastų. 100 km, 100 mylių, 12 val. bei 24 val. bėgimo pasaulio rekordininkas Aleksandras Sorokinas savo kailiu patyrė, ką reiškia pradėti bėgioti ir kokį kelią reikia nueiti, norint tapti geriausiu planetoje. Reguliariai treniruotis dabar 41-erių lengvaatletis pradėjo 2013 metais, o 2021-aisiais bei 2022-aisiais buvo išrinktas geriausiu ultramaratono bėgiku pasaulyje.
Elijaus Kniežausko nuotr.
Vis dėlto bėgimas po pertraukos gali duoti ne tik naudos. Į ką svarbu atkreipti dėmesį vėl pradėjus bėgioti ir kaip pasirinkti tinkamą distanciją balandžio 23-iąją vyksiančiame Kauno maratone?
Neišeina nubėgti norimos distancijos – bėgimą kaitaliok su ėjimu
Dažnas po pertraukos bėgti pradėjęs mėgėjas neįvertina savo galimybių ir pasiryžta įveikti didesnį atstumą, nei yra pasiruošęs. Pasak A. Sorokino, naudą duoda net ir tokia treniruotė, kada lengvas bėgimas kaitaliojamas su ėjimu.
„Pradėti bėgioti galima kaitaliojant bėgimą su ėjimu – kažkiek paeinant, kažkiek pabėgant. Jei yra noro, galima palaipsniui didinti bėgimo atstumą ir mažinti ėjimą, o vieną dieną pasirinktą nuotolį bus galima įveikti be sustojimo. Siūlyčiau pradėti nuo 20–30 minučių bėgimo“, – mėgėjams patarė A. Sorokinas.
Bėgiok lėtai ir ne kasdien
Svarbu nepersistengti nei su kilometražu, nei su bėgimo tempu. Per didelis kilometrų skaičius, organizmui nepripratus prie krūvio, gali tapti traumų priežastimi.
„Labai individualu, kiek kartų per savaitę pradžioje galima bėgti. Standartiškai – 3–4 kartai, kas antrą dieną. Iš pradžių reikia surinkti tam tikrą bazę, nedaryti pagreitėjimų. Reikia surinkti tam tikrą kilometrų skaičių bėgant lėtai, kad organizmas priprastų prie krūvio“, – paaiškino daugkartinis planetos rekordininkas.
Įvertink oro sąlygas
Už lango vis dar krintant snaigėms ir spaudžiant šaltukui, svarbu pasirinkti atitinkamą aprangą ir ypač saugoti galūnes.
„Šaltu oru irgi galima bėgioti, bet tai priklauso nuo temperatūros ir bėgimo greičio. Rekomenduočiau rengtis taip, lyg lauke būtų 5–10 laipsniais daugiau, nei yra. Jei lauke –10 °C, tai apsirengti, lyg būtų tarp nulio ir –5 °C šalčio. Geriau rinktis keletą plonesnių sluoksnių nei vieną storą, nes oro sluoksnis tarp rūbų gerai sulaiko šilumą. Svarbu saugoti galūnes, nes veidas, nosis, rankos, kojos greičiausiai sušąla“, – pasakojo A. Sorokinas.
Nepervertink savo galimybių
Kauno maratone tiek mėgėjai, tiek profesionalai gali varžytis „Toyota 1,5 km“, „SDG 5 km“, „Forvia 10 km“, „Hollister pusmaratonio“ bei maratono distancijose. Kokiai distancijai realu pasiruošti, kai iki didžiausio Laikinosios sostinės bėgimo liko kiek daugiau nei 6 savaitės?
„Ar realu pasiruošti pusmaratoniui? Manau, viskas įmanoma, ypač kai žmogus turi tikslą, yra motyvuotas. Žinoma, kuo mažesnis pasiruošimas, tuo didesnė rizika gauti traumą. Galima susilažinti su draugais ir nubėgti visą maratoną, bet ar to reikia? Reikia apskaičiuoti galimybes, o per 6 savaites pasiruošti bent 10 km bėgimui tikrai galima“, – teigė A. Sorokinas.
Daugiau informacijos apie svarbiausią bėgimo renginį Kaune – kaunomaratonas.lt.